ECB logo
Menu

1 Vadovyb?s ataskaita

1.1 ECB vadovyb?s ataskaitos tikslas

Vadovyb?s ataskaita[1] yra neatskiriama ECB metini? ataskait? dalis. Joje skaitytojams pateikiama pagalbin? su finansin?mis ataskaitomis susijusi informacija[2]. Atsi?velgiant ? tai, kad ECB veikla ir operacijos vykdomos siekiant ?gyvendinti politikos tikslus, ECB finansin? pad?tis ir finansiniai rezultatai tur?t? būti vertinami j? neatsiejant nuo ECB politikos veiksm?.

Vadovyb?s ataskaitoje apra?oma ECB pagrindin? veikla, operacijos ir kok? poveik? jos daro banko finansin?ms ataskaitoms. Be to, ?ioje ataskaitoje analizuojami pagrindiniai balanso ir pelno (nuostolio) ataskaitos poky?iai per metus. Joje taip pat pateikiama informacijos apie ECB finansinius i?teklius. Galiausiai, ataskaitoje apra?oma rizikos aplinka, su kuria vykdydamas veikl? susiduria ECB, ?skaitant finansin? ir operacin? rizik?, ir pateikiama informacijos apie rizikos valdymo politik?, ?gyvendinam? visoms ?ioms rizikoms ma?inti.


1.2 Veikla

ECB yra Eurosistemos dalis ir pagrindinis jo tikslas – palaikyti kain? stabilum?. Kaip apra?yta ECBS statute[3], pagrindiniai ECB u?daviniai yra ?ie: ?gyvendinti euro zonos pinig? politik?, atlikti u?sienio valiutos operacijas, valdyti euro zonos ?ali? oficiali?sias u?sienio valiutos atsargas ir skatinti skland? mok?jimo sistem? veikim?.

Be to, ECB atsako u? efektyv? ir nuosekl? Bendro prie?iūros mechanizmo (BPM) veikim?, kad būt? vykdoma intervencijomis pagr?sta ir veiksminga bank? prie?iūra, padedanti u?tikrinti bank? sektoriaus saugum? ir patikimum? bei finans? sistemos stabilum?.

Vadovaujantis decentralizuoto pinig? politikos ?gyvendinimo Eurosistemoje principu, Eurosistemos pinig? politikos operacijos yra ?trauktos ? ECB ir euro zonos nacionalini? centrini? bank? (NCB) finansines ataskaitas. Toliau 1 lentel?je ap?velgiama, kokias pagrindines operacijos ir funkcijos ECB atlieka vykdydamas savo ?galiojimus, ir koki? ?tak? jos daro ECB finansin?ms ataskaitoms.

1 lentel?

ECB pagrindin? veikla ir jos poveikis ECB finansin?ms ataskaitoms

1 Daugiau informacijos apie vertybini? popieri? skolinim? pateikiama ECB interneto svetain?je.
2 Daugiau informacijos apie TARGET2 pateikiama ECB interneto svetain?je.


1.3 Finans? raida

1.3.1 Balansas

2015–2018 m. balansas labai padid?jo – d?l vertybini? popieri? pirkimo pagal turto pirkimo program? (TPP)[4].

2019 m. ECB visas turtas padid?jo 10,0 mlrd. eur? – iki 457,1 mlrd. eur? – daugiausia d?l to, kad i) per metus pakilus aukso kainai ir JAV dolerio bei Japonijos jenos kursui euro at?vilgiu, padid?jo ECB u?sienio atsarg? rinkos vert?, ir ii) i?augo apyvartoje esan?i? eur? banknot? vert?[5].

1 pav.

Pagrindin?s ECB balanso sudedamosios dalys

(mlrd. eur?)

?altinis: ECB.

2019 m. pabaigoje pinig? politikos tikslais laikomi vertybiniai popieriai, i?reik?ti eurais, sudar? 55 % viso ECB turto. ?iame balanso straipsnyje parodyti vertybiniai popieriai, kuriuos ECB ?sigijo pagal vertybini? popieri? rink? program? (VPRP), tris padengt?j? obligacij? pirkimo programas (POPP1, POPP2 ir POPP3), TUVPPP ir VSPP. 2019 m. ECB reinvestavo visas pagrindines sumas, gautas i? pagal TPP program? ?sigyt? vertybini? popieri? i?pirkimo su?jus j? terminui. Be to, nuo 2019 m. lapkri?io 1 d. ECB, vadovaudamasis Valdan?iosios tarybos 2019 m. rugs?jo 12 d. sprendimu d?l Eurosistemos bendros m?nesio pirkim? sumos[6] ir laikydamasis i? anksto nustatyt? tinkamumo kriterij?, atnaujino grynuosius vertybini? popieri? pirkimus pagal TPP.

Pinig? politikos tikslais ECB laikom? vertybini? popieri? portfelis suma??jo 1,3 mlrd. eur? – 2019 m. pabaigoje jis sudar? 250,4 mlrd. eur? (?r. 2 pav.). Portfelis suma??jo daugiausia d?l pagal VPRP, POPP1 ir POPP2 laikom? vertybini? popieri? i?pirkimo. I? viso toki? laikom? vertybini? popieri? portfelis suma??jo 2,2 mlrd. eur?. VSPP portfelis suma??jo 0,1 mlrd. eur? – tai daugiausia l?m? vertybini? popieri?, ?sigyt? brangiau ar pigiau u? j? nominali?j? vert?, amortizavimo[7] grynasis poveikis, kuris su kaupu nusv?r? per 2019 m. paskutinius du m?nesius ?vykdytus grynuosius pirkimus.

2 pav.

Pinig? politikos tikslais laikomi vertybiniai popieriai

(mlrd. eur?)

?altinis: ECB.

2019 m. ECB u?sienio atsarg?, kurias sudaro auksas, specialiosios skolinimosi teis?s, JAV doleriai, Japonijos jenos ir Kinijos juaniai, bendra vert? eurais padid?jo 6,2 mlrd. – iki 75,8 mlrd. eur?.

ECB turimo aukso ir gautino aukso vert? eurais 2019 m. padid?jo 3,8 mlrd. – iki 22,0 mlrd. eur? (?r. 3 pav.) – d?l padid?jusios aukso rinkos kainos eurais, ta?iau aukso kiekis uncijomis nepakito. D?l ?io padid?jimo atitinkama suma i?augo ir ECB perkainojimo s?skaitos (?r. 1.3.2 skirsn? Finansiniai i?tekliai).

3 pav.

Auksas ir aukso kainos

(skal? kair?je: mlrd. eur?; skal? de?in?je: eurai u? Trojos uncij? grynojo aukso)

?altinis: ECB.
Pastaba: straipsnyje Aukso perkainojimo s?skaitos n?ra po 1999 m. sausio 1 d. prie euro zonos prisijungusi? valstybi? nari? centrini? bank? ?na??, ?mok?t? dien? prie? j? prisijungim? prie Eurosistemos, ? ECB sukauptas aukso perkainojimo s?skaitas.

ECB grynoji u?sienio valiutos pozicijos[8] JAV doleriais, Japonijos jenomis ir Kinijos juaniais vert? eurais padid?jo 2,4 mlrd. – iki 53,1 mlrd. eur? (?r. 4 pav.), daugiausia d?l per metus u? turim? u?sienio valiut? gaut? pajam? reinvestavimo ir d?l JAV dolerio ir Japonijos jenos at?vilgiu suma??jusio euro kurso. D?l euro kurso suma??jimo atitinkamai padid?jo ir ECB perkainojimo s?skait? liku?iai (?r. 1.3.2 skirsn? Finansiniai i?tekliai).

4 pav.

U?sienio valiuta

(mlrd. eur?)

?altinis: ECB.

2019 m. pabaigoje JAV doleriai ir toliau sudar? did?iausi? ECB u?sienio valiutos atsarg? dal? – apie 77 %.

Savo u?sienio valiutos atsarg? investavim? ECB valdo pagal trij? etap? proces?. Pirma, ECB rizikos valdytojai suformuoja strategin? orientacin? portfel?, o Valdan?ioji taryba j? patvirtina. Antra, ECB portfeli? valdytojai suformuoja taktin? orientacin? portfel?, o Vykdomoji valdyba j? patvirtina. Tre?ia, NCB decentralizuotai vykdo kasdienes investavimo operacijas.

ECB u?sienio valiutos atsargos daugiausia investuojamos ? vertybinius popierius ir pinig? rinkos ind?lius arba laikomos einamosiose s?skaitose (?r. 5 pav.). ?? portfel? sudarantys vertybiniai popieriai vertinami met? pabaigoje buvusia rinkos kaina.

5 pav.

U?sienio valiutos investicij? i?skaidymas

(mlrd. eur?)

?altinis: ECB.

ECB u?sienio valiutos atsarg? paskirtis – finansuoti galimas intervencijas ? u?sienio valiut? rink?. Tod?l ECB u?sienio valiut? atsargos valdomos siekiant trij? pagrindini? tiksl? (pagal svarb?) – likvidumo, saugumo ir gr??os. D?l to ?? portfel? daugiausia sudaro trumpalaikiai vertybiniai popieriai (?r. 6 pav.).

6 pav.

U?sienio valiuta i?reik?t? vertybini? popieri? termin? struktūra

?altinis: ECB.

2019 m. nuosav? l??? portfelio vert? i? esm?s nesikeit? (?r. 7 pav.). ?? portfel? daugiausia sudaro vertybiniai popieriai, i?reik?ti eurais. ?ie vertybiniai popieriai vertinami met? pabaigoje buvusia rinkos kaina.

7 pav.

ECB nuosav? l??? portfelis

(mlrd. eur?)

?altinis: ECB.

ECB nuosav? l??? portfelis laikomas kaip jo apmok?tojo kapitalo, atid?jini? finansinei rizikai padengti ir bendrojo atsarg? fondo atitikmuo. ?io portfelio paskirtis – u?dirbti pajam?, kurios pad?t? padengti ECB veiklos i?laidas, nesusijusias su jam pavest? prie?iūros u?davini? vykdymu[9]. Taigi, valdant nuosav? l??? portfel?, siekiama gauti kuo didesn? gr???, atsi?velgiant ? tam tikrus rizikos apribojimus. Tod?l ?io portfelio termin? struktūra yra labiau diversifikuota (?r. 8 pav.) negu u?sienio valiutos atsarg? portfelio.

8 pav.

ECB turim? investicij? ? vertybinius popierius termin? struktūra

?altinis: ECB.

1.3.2 Finansiniai i?tekliai

ECB finansinius i?teklius sudaro kapitalas, bendrieji atid?jiniai rizikoms, perkainojimo s?skaitos ir atitinkam? met? pelnas. ?ie finansiniai i?tekliai yra i) investuojami ? turt?, i? kurio gaunamos pajamos, ir (arba) ii) naudojami tiesiogiai nuostoliams, patirtiems d?l finansin?s rizikos, padengti. 2019 m. gruod?io 31 d. ECB finansiniai i?tekliai sudar? 47,7 mlrd. eur? (?r. 9 pav.). Bendra i?tekli? vert? buvo 5,7 mlrd. eur? didesn? negu 2018 m., daugiausia d?l to, kad, suma??jus euro kursui, padid?jo perkainojimo s?skait? liku?iai.

9 pav.

ECB finansiniai i?tekliai

(mlrd. eur?)

?altinis: ECB.
Pastaba: ? perkainojimo s?skaitas ?traukiamas bendras aukso, u?sienio valiut? ir vertybini? popieri? perkainojimo prieaugis, bet ne?traukiama i?mok? tarnautojams, pasibaigus j? darbo santykiams, perkainojimo s?skaita.

Aukso, u?sienio valiut? ir vertybini? popieri?, kuriems taikomas perkainojimas, nerealizuotieji prieaugiai n?ra pripa??stami pajamomis pelno (nuostolio) ataskaitoje, bet yra tiesiogiai ?ra?omi ? perkainojimo s?skaitas, parodomas ECB balanso ?sipareigojim? pus?je. ?i? s?skait? liku?iai gali būti panaudoti siekiant su?velninti nepalankaus atitinkam? kain? ir (arba) valiut? kurs? kitimo ateityje poveik? ir tod?l sustiprina ECB atsparum? pagrindin?ms rizikoms. 2019 m. aukso, u?sienio valiutos ir vertybini? popieri? perkainojimo s?skait?[10] bendra vert? padid?jo 5,1 mlrd. – iki 30,2 mlrd. eur?, daugiausia d?l padid?jusios aukso kainos bei d?l JAV dolerio ir Japonijos jenos at?vilgiu suma??jusio euro kurso (?r. 10 pav.).

10 pav.

Pagrindiniai u?sienio valiut? kursai ir aukso kaina 2015–2019 m.

(poky?iai, procentais, palyginti su 2015 m.; duomenys met? pabaigoje)

?altinis: ECB.

Per atitinkamus finansinius metus i? ECB turto ir ?sipareigojim? gautas pelnas gali būti panaudotas galimiems nuostoliams, patirtiems per tuos pa?ius metus, padengti. Palyginti su 2018 m., 2019 m. ECB pelnas padid?jo 0,8 mlrd. ir sudar? 2,4 mlrd. eur?.

Atsi?velgiant ? tai, kad ECB susiduria su finansin?mis rizikomis (?r. 1.4.1 skirsn? Finansin?s rizikos), jis turi sudar?s atid?jinius finansin?ms rizikoms padengti. ?i? atid?jini? dydis kiekvienais metais per?iūrimas atsi?velgiant ? ?vairius veiksnius, ?skaitant turimo rizikingo turto apimt?, numatomus kit? met? rezultatus ir rizikos ?vertinim?. Atid?jiniai rizikoms kartu su bet kokio dyd?io suma ECB bendrajame atsarg? fonde negali vir?yti euro zonos NCB apmok?to ECB kapitalo vert?s. 2019 m. sausio 1 d. atlikus planin?, kas penkerius metus vykdom? ECB kapitalo pasira?ymo rakto koregavim? – suma?inus euro zonos NCB svorius ECB pasira?ytajame kapitale, ir Valdan?ioji taryba, atsi?velgdama ? ECB patiriam? finansini? rizik? ?vertinimo rezultatus, nusprend? 84 mln. eur? suma?inti ECB atid?jinius ?ioms rizikoms dengti, kad nepa?eist? reikalavimo d?l did?iausios leid?iamos atid?jini? vert?s, kuri yra lygi euro zonos NCB apmok?to ECB kapitalo sumai (7,5 mlrd. eur?).

Euro zonos ir ne euro zonos NCB apmok?to ECB kapitalo vert? 2019 m. gruod?io 31 d. buvo 7,7 mlrd. eur?, t. y. 81 mln. eur? ma?esn? negu 2018 m. pabaigoje. Kapitalo vert? suma??jo, nes, pakoregavus ECB kapitalo rakt? (naujasis raktas ?sigaliojo 2019 m. sausio 1 d.), suma??jo euro zonos NCB svoris kapitale (j? pasira?ytos kapitalo dalys turi būti visi?kai apmok?tos).

2020 m. NCB dalys ECB kapitale v?l keisis, nes i? Europos S?jungos i?stos Jungtin? Karalyst?, tad Bank of England pasitrauks i? Europos centrini? bank? sistemos (ECBS). ECB pasira?ytasis kapitalas nesikeis, nes Bank of England dalis ECB pasira?ytajame kapitale bus perskirstyta euro zonos ir ne euro zonos NCB. 2020 m. nesikeis ir ECB apmok?tasis kapitalas, nes Bank of England atsiimt? apmok?tojo kapitalo dal? padengs kiti bankai.

1.3.3 Pelno (nuostolio) ataskaita

2015–2019 m. ECB metinis pelnas nuosekliai did?jo – nuo ma?daug 1,1 mlrd. iki 2,4 mlrd. eur? (?r. 11 pav.) – daugiausia d?l padid?jusi? palūkan? pajam? i? u?sienio atsarg? ir pinig? politikos tikslais laikom? vertybini? popieri?. ?is did?jimas su kaupu atsv?r? suma??jusias palūkan? pajamas i? banknot? apyvartoje[11] ir nuosav? l??? portfelio.

2019 m. ECB pelnas buvo 2 366 mln. eur? (2018 m. – 1 575 mln. eur?). Palyginti su 2018 m., pelnas i?augo 301 mln. eur? ir d?l padid?jusi? gryn?j? palūkan? pajam?, ir d?l finansini? operacij? geresni? rezultat?.

11 pav.

Pagrindin?s ECB pelno (nuostolio) ataskaitos sudedamosios dalys

(mln. eur?)

?altinis: ECB.
Pastaba: straipsn? Kitos pajamos ir i?laidos sudaro Grynosios komisini? ir kit? atlygi? pajamos (i?laidos), Pajamos i? nuosavyb?s vertybini? popieri? ir dalyvavimo nuosavyb?s priemon?se, Kitos pajamos ir Kitos i?laidos.

ECB grynosios palūkan? pajamos padid?jo 410 mln. – iki 2 686 mln. eur? (?r. 12 pav.), daugiausia d?l padid?jusi? palūkan? pajam? i? u?sienio atsarg? ir i? pinig? politikos tikslais laikom? vertybini? popieri?.

12 pav.

Grynosios palūkan? pajamos

(mln. eur?)

?altinis: ECB.

Grynosios palūkan? pajamos i? u?sienio atsarg? padid?jo 190 mln. – iki 1 052 mln. eur?, nes u?dirbta daugiau palūkan? pajam? i? JAV doleriais i?reik?t? vertybini? popieri?.

Beveik visus 2018 m. JAV doleriais i?reik?t? vertybini? popieri?, ypa? trumpalaiki?, pelningumas did?jo (?r. 13 pav.), tad ECB ?sigyti vertybiniai popieriai dav? didesn? peln?, tod?l portfelio JAV doleriais vidutinis pelningumas buvo didesnis negu pra?jusiais metais. D?l to 2019 m. buvo u?dirbta daugiau palūkan? pajam? i? ?io portfelio.

13 pav.

Jungtini? Amerikos Valstij?, Japonijos ir Kinijos vyriausybi? 2 m. vyriausyb?s obligacij? pajamingumas

(metin?s palūkanos, procentais; m?nesio pabaigos duomenys)

?altinis: ECB.

2019 m. i? pinig? politikos tikslais laikom? vertybini? popieri? u?dirbtos grynosios palūkan? pajamos sudar? 1 447 mln. eur?, o tai yra 212 mln. eur? daugiau negu 2018 m. (?r. 14 pav.). Grynosios palūkan? pajamos, gautos i? pagal TPP ?sigyt? vertybini? popieri?, padid?jo 316 mln. – iki 1 136 mln. eur?. Did?i?j? dal? ?io padid?jimo sudar? pajam? padid?jimas VSPP portfelyje, nes 2019 m. portfelio vidutin? vert? ir vidutinis pajamingumas buvo didesni negu 2018 m. Portfelio vidutinis pajamingumas per pastaruosius dvejus metus vis? pirma padid?jo d?l to, kad i) 2018 m. buvo ?sigyta didesnio, palyginti su istoriniu portfelio pajamingumu, pajamingumo vertybini? popieri? ir kad ii) 2019 m. pagrindin?s sumos, gautos i? vertybini? popieri? i?pirkimo, buvo reinvestuotos su didesn?mis palūkanomis negu i?pirkt? vertybini? popieri?. Ta?iau vidutinis euro zonos vyriausybi? obligacij? pajamingumas 2019 m. tebebuvo ma?as (?r. 15 pav.). Padid?jusios grynosios palūkan? pajamos, gautos i? pagal TPP ?sigyt? vertybini? popieri?, su kaupu nusv?r? suma??jusias gryn?sias palūkan? pajamas i? VPRP, POPP 1 ir POPP 2 portfeli?; jos sumenko 104 mln. – iki 311 mln. eur? d?l to, kad, su?jus vertybini? popieri? terminui, suma??jo ?i? portfeli? dydis. 2019 m. apie 54 % ECB gryn?j? palūkan? pajam? u?dirbta i? pinig? politikos tikslais laikom? vertybini? popieri?.

14 pav.

Grynosios palūkan? pajamos i? pinig? politikos tikslais laikom? vertybini? popieri?

(mln. eur?)

?altinis: ECB.

15 pav.

Euro zonos 10 m. vyriausyb?s obligacij? pajamingumas

(metin?s palūkanos, procentais; m?nesio pabaigos duomenys)

?altinis: ECB.

Palūkan? pajamos i? vis? apyvartoje cirkuliuojan?i? eur? banknot? ECB dalies ir palūkan? i?laidos, mok?tinos NCB u? ? ECB pervestas u?sienio atsargas, buvo lygios 0 d?l Eurosistemoje jos pagrindin?ms refinansavimo operacijoms taikomos 0 % palūkan? normos.

Grynosios kitos palūkan? pajamos suma??jo daugiausia d?l to, kad, esant ma?am pajamingumui euro zonoje, suma??jo ir palūkan? pajamos i? nuosav? l??? portfelio.

Grynasis finansini? operacij? ir finansinio turto nura?ym? rezultatas buvo 176 mln. eur? grynosios pajamos (?r. 16 pav.), o tai yra 322 mln. eur? daugiau negu 2018 m., daugiausia d?l didesnio grynojo realizuotojo rezultato, susijusio su kain? poky?iais.

2019 m. grynosios realizuotosios pajamos i? vertybini? popieri? pardavimo daugiausia susidar? d?l u?darbio i? JAV doleriais i?reik?t? vertybini? popieri?, nes ?i? vertybini? popieri? rinkos vertei teigiam? ?tak? dar? per metus suma??j?s obligacij? JAV doleriais pajamingumas.

16 pav.

Realizuotieji rezultatai ir nura?ymai

(mln. eur?)

?altinis: ECB.

Be to, 2019 m. gruod?io 31 d. pelno (nuostolio) ataskaitoje i? ECB bendr?j? atid?jini? rizikoms straipsnio buvo pervesta 84 mln. eur? suma, kad nebūt? vir?yta vir?utin? riba, kuri sutampa su euro zonos NCB apmok?to ECB kapitalo suma (?r. 1.3.2 skirsn? Finansiniai i?tekliai).

ECB bendros veiklos i?laidos, ?skaitant nuvert?jim? ir banknot? gamybos paslaugas, padid?jo 42 mln. – iki 1 156 mln. eur? (?r. 17 pav.). Palyginti su 2018 m., ?is padid?jimas daugiausia susij?s su didesn?mis personalo i?laikymo i?laidomis, nes i) 2019 m. padid?jo vidurinis darbuotoj?, vis? pirma bank? prie?iūros tarnybos, skai?ius, ir ii) padid?jo i?laidos kitoms ilgalaik?ms i?mokoms – daugiausia d?l 2019 m. pabaigoje aktuariniam vertinimui taikytos ma?esn?s diskonto normos. 2019 m. prad?jus taikyti nauj? nuomos politik?, nuomos i?laidos ne?traukiamos ? administracines i?laidas kaip anks?iau, o apskaitoje parodomos kaip nusid?v?jimas. Tod?l administracin?s i?laidos yra ma?esn?s, o nusid?v?jimo i?laidos – didesn?s negu ankstesniais metais. Administracin?s i?laidos suma??jo ir d?l ma?esni? atstovavimo i?laid? bei i?or?s konsultant? paslaug?.

Su vykdoma bank? prie?iūra susijusias i?laidas visi?kai padengia pri?iūrimiems subjektams taikomi mokes?iai[12].

17 pav.

Veiklos i?laidos ir prie?iūros mokes?iai

(mln. eur?)

?altinis: ECB.
Pastabos: veiklos i?laidas dengia centrin?s bankininkyst?s ir bank? prie?iūros funkcijas vykdantys padaliniai. I?laidos u? ECB pagalbini? padalini? teikiamas bendras paslaugas buvo paskirstytos tarp ?i? padalini?. Bendras paslaugas teikia ?ie ECB pagalbiniai padaliniai: patalp?, ?mogi?k?j? i?tekli? valdymo, administracini? paslaug?, biud?eto planavimo ir kontrol?s, apskaitos, teisini? paslaug?, komunikacijos ir vertimo, vidaus audito, statistikos ir informacini? technologij?.


1.4 Rizikos valdymas

Rizikos valdymas yra esmin? ECB veiklos dalis. Tai atliekama nuolat i) nustatant ir vertinant rizik?, ii) per?iūrint rizikos strategij? ir politik?, iii) ?gyvendinant rizikos ma?inimo priemones, iv) stebint rizik? ir apie j? prane?ant. Atlikti vis? ?it? darb? padeda veiksmingos metodikos, procesai ir sistemos.

1 schema

Rizikos valdymo ciklas

ECB susiduria su finansine ir operacine rizika. Tolesniuose skirsniuose pristatomos ?ios rizikos, j? ?altiniai ir taikomos rizikos kontrol?s sistemos.

1.4.1 Finansin?s rizikos

Vykdomoji valdyba siūlo politik? ir procedūras, kuriomis u?tikrinamas tinkamas ECB apsaugos nuo finansini? rizik?, su kuriomis ECB susiduria, lygis. I? Eurosistemos centrini? bank? ekspert? sudarytas Rizikos valdymo komitetas, be kita ko, prisideda prie Eurosistemos prisiimam? finansini? rizik?, susijusi? su atitinkamomis balanso pozicijomis, steb?jimo, apskai?iavimo ir informacijos apie jas teikimo. Jis taip nustato ir per?iūri susijusias metodikas ir bendras sistemas. Taip Rizikos valdymo komitetas padeda sprendimus priimantiems organams u?tikrinti tinkam? Eurosistemos apsaugos lyg?.

Finansin?s rizikos kyla d?l pagrindin?s ECB veiklos ir su ja susijusi? finansini? pozicij?. Rizikos kontrol?s sistemos ir apribojimai, kuriuos ECB naudoja savo rizikos profiliui valdyti, skiriasi pagal operacij? rū?is ir rodo ?vairi? skirting? portfeli? valdymo politik? arba j? investicij? paskirt?, taip pat turto rizikos ypatumus.

Rizikai steb?ti ir ?vertinti ECB taiko ?vairius savo sukurtus rizikos vertinimo metodus. ?ie metodai pagr?sti bendru rinkos ir kredito rizikos modeliavimu. Su rizikos matais susijusios pagrindin?s modeliavimo s?vokos, metodai ir prielaidos grind?iamos ?ios srities ir turimais rinkos duomenimis. Paprastai rizika apskai?iuojama kaip vien? met? tik?tino vert?s stygiaus (angl. expected shortfall)[13] rodiklis taikant 99 % patikimumo lygmen?. Rizika skai?iuojama pagal du metodus: i) apskaitiniu – pagal galiojan?ius apskaitos reikalavimus apskai?iuojant rizikos ?ver?ius, ECB perkainojimo s?skaitos laikomos rezervu; ii) finansiniu – apskai?iuojant rizik?, perkainojimo s?skaitos nelaikomos rezervu. Kad susidaryt? i?sam? vaizd? apie rizik?, ECB apskai?iuoja ir kitus rizikos matus esant skirtingiems patikimumo lygmenims, atlieka jautrumo bei scenarij? nepalankiausiomis s?lygomis analiz? ir vertina ilgesn?s trukm?s pozicij? bei pajam? prognozes[14].

Per metus ECB bendra rizika suma??jo. 2019 m. pabaigos duomenimis, vis? ECB portfeli? bendra vien? met? finansin? rizika, ?vertinta apskaitiniu metodu pagal tik?tino vert?s stygiaus rodikl? taikant 99 % patikimumo lygmen?, sudar? 8,1 mlrd. eur? – tai yra 1,1 mlrd. eur? ma?iau negu 2018 m. pabaigoje ?vertinta rizika. ?? suma??jim? l?m? ma?esn? ECB investicij? portfeli? valiut? kurs? ir palūkan? norm? rizika, pager?jusi ECB portfeliuose laikom? vertybini? popieri? kredito kokyb? ir pagal VPRP, POPP1 ir POPP2 ?sigyt? vertybini? popieri? i?pirkimas.

Kredito rizika kyla d?l ECB pinig? politikos tikslais laikom? vertybini? popieri? portfeli?, nuosav? l??? eurais portfelio ir turim? u?sienio atsarg?. Nors pinig? politikos tikslais laikomi vertybiniai popieriai vertinami amortizuota savikaina, suma?inta vert?s suma??jimu, o j? kaina, jei prekyba nevyksta, d?l kredito kokyb?s vertinimo pasikeitimo nesikei?ia, jie vis tiek susij? su kredito ?sipareigojim? ne?vykdymo rizika. Nuosavos l??os eurais ir u?sienio atsargos vertinamos rinkos kaina, tod?l joms kyla kredito kokyb?s vertinimo pasikeitimo ir kredito ?sipareigojim? ne?vykdymo rizika. Pager?jus kredito kokybei keliose Europos valstyb?se ir d?l pagal VPRP ?sigyt? vertybini? popieri? i?pirkimo, kredito rizika, palyginti su pra?jusiais metais, suma??jo.

Kredito rizika ma?inama daugiausia taikant tinkamumo kriterijus, deramo tikrinimo procedūras ir apribojimus (skiriasi pagal portfelius).

Valiut? kurs? ir bir?os preki? kain? rizika kyla d?l ECB turimos u?sienio valiutos ir aukso. Palyginti su pra?jusiais metais, valiut? kurs? rizika suma??jo d?l didesni? perkainojimo s?skait?, kurios veikia kaip apsauga nuo nepalanki? valiut? kurs? ir aukso kainos svyravim?.

Atsi?velgiant ? ?io turto vaidmen? vykdant politik?, ECB neapsidraud?ia nuo atitinkamos valiut? kurs? ir bir?os preki? kainos rizikos. ?ios rizikos ma?inamos atsargas laikant ?vairiomis valiutomis ir auksu bei turint perkainojimo s?skait?.

Did?ioji ECB u?sienio atsarg? ir nuosav? l??? eurais dalis investuojama ? fiksuoto pajamingumo vertybinius popierius, tod?l, jei ?ie vertybiniai popieriai yra vertinami rinkos kaina, did?ja rinkos palūkan? normos rizika. ECB turimos u?sienio atsargos daugiausia investuojamos ? palyginti trumpalaik? turt? (?r. 6 pav. 1.3.1 skirsnyje Balansas), o nuosav? l??? portfelyje esantis turtas paprastai yra ilgesn?s trukm?s (?r. 8 pav. 1.3.1 skirsnyje Balansas). Palyginti su 2018 m., ?i pagal apskaitin? metod? ?vertinta rizika suma??jo d?l pasikeitusi? s?lyg? rinkose.

ECB rinkos palūkan? normos rizika ma?inama taikant turto i?skaidymo politik? ir per perkainojimo s?skaitas.

ECB susiduria ir su palūkan? norm? rizika, kylan?ia d?l neatitikimo tarp palūkan?, gaut? u? jo turt?, ir palūkan?, sumok?t? u? ?sipareigojimus. Tai turi ?takos jo grynosioms palūkan? pajamoms. ?i rizika n?ra tiesiogiai siejama su konkre?iu portfeliu. Ji siejama su viso ECB balanso struktūra, ypa? su turto ir ?sipareigojim? termin? bei pajamingumo neatitikimais. ECB ?i? rizik? stebi rengdamas ECB pelningumo prognozes. Jos rodo, kad ir ateinan?iais metais ECB tur?t? gauti gryn?j? palūkan? pajam?.

?ios rū?ies rizika valdoma taikant turto i?skaidymo politik?. Be to, j? ?velnina ir tai, kad ECB balanse yra ir neatlygintin? ?sipareigojim?.

1.4.2 Operacin? rizika

ECB operacin?s rizikos[15] valdymas apima visas nefinansines rizikas.

Vykdomoji valdyba yra atsakinga u? ECB operacin?s rizikos valdymo politik? bei sistem? ir jas tvirtina. Operacin?s rizikos komitetas padeda Vykdomajai valdybai vykdyti operacin?s rizikos valdymo prie?iūros funkcij?. Operacin?s rizikos valdymas yra neatskiriama ECB valdymo struktūros[16] ir valdymo proces? dalis.

Pagrindinis ECB operacin?s rizikos valdymo sistemos tikslas yra pad?ti u?tikrinti, kad ECB gal?t? ?vykdyti savo misij?, pasiekti nustatytus tikslus ir apsisaugoti nuo gero vardo ir kito turto praradimo, netinkamo naudojimo ar ?alos geram vardui ir kitam turtui. Pagal operacin?s rizikos valdymo sistem?, kiekvienas veiklos padalinys pats yra atsakingas u? savo operacin?s rizikos ir ?vyki? nustatym? ir ?vertinim?, reagavim? ? juos, informavim? apie juos bei j? steb?sen? ir kontrol?. Atsi?velgiant ? tai, ECB rizikos toleravimo strategijoje pateikiamos gair?s d?l atsako ? rizik? strategij? ir rizikos priimtinumo procedūr?. ?i strategija susieta su 5 x 5 formato rizikos matrica, kuri pagr?sta rizikos poveikio ir tikimyb?s vertinimo skal?mis (taikant kiekybinius ir kokybinius kriterijus).

Vykdydamas veikl? ECB susiduria su vis sud?tingesn?mis gr?sm?mis, be to, kasdien? banko vykdoma veikla susijusi su ?vairiomis operacin?s rizikos rū?imis. Did?iausi? ECB susirūpinim? kelia plataus spektro nefinansin?s rizikos, susijusios su ?mon?mis, informacija, sistemomis, procesais ir i?or?s tre?i?j? ?ali? paslaug? teik?jais. Tod?l ECB ?dieg? procesus, kurie palengvint? nuolatin? ir veiksming? banko operacin?s rizikos valdym? ir integruot? su rizika susijusi? informacij? ? sprendim? pri?mimo proces?. ECB daug d?mesio skiria ir atsparumo didinimui. Tod?l, siekiant u?tikrinti kritin?s svarbos funkcij? t?stinum? bet koki? sutrikim? atveju, buvo paskirti atsakingi padaliniai ir parengti veiklos t?stinumo planai.


2 ECB finansin?s ataskaitos

2.1 2019 m. gruod?io 31 d. balansas

Pastabos: d?l apvalinimo skai?i?, pateikt? finansin?se ataskaitose ir pastab? lentel?se, sumos gali nesutapti su nurodytomis bendromis sumomis. 0 ir (0) ?ymi iki nulio suapvalint? teigiam? arba neigiam? skai?i?, o brūk?nelis (-) – nul?.


2.2 2019 m. gruod?io 31 d. pasibaigusi? met? pelno (nuostolio) ataskaita

2020 m. vasario 11 d., Frankfurtas prie Maino
Europos Centrinis Bankas

Christine Lagarde
Pirminink?


2.3 Apskaitos politika

Finansini? ataskait? forma ir pateikimas

ECB finansin?s ataskaitos parengtos laikantis toliau apra?ytos apskaitos politikos[17], pagal kuri?, ECB valdan?iosios tarybos vertinimu, u?tikrinamas teisingas finansini? ataskait? pateikimas, kartu atskleid?iamas ir centrinio banko veiklos pobūdis.

Apskaitos principai

Vadovautasi ?iais apskaitos principais: ekonomin?s realyb?s ir skaidrumo, atsargumo, ?vyki? po balanso pripa?inimo, reik?mingumo, veiklos t?stinumo, kaupimo, nuoseklumo ir palyginamumo.

Turto ir ?sipareigojim? pripa?inimas

Turtas arba ?sipareigojimai balanse pripa??stami tik tada, kai tik?tina, kad ECB gaus ar perleis vis? susijusi? būsim? ekonomin? naud?, prisiims i? esm?s vis? su juo susijusi? rizik? ir gaus visus susijusius atlygius, ir kai turto kain? arba vert? ar ?sipareigojim? sum? galima patikimai ?vertinti.

Apskaitos pagrindas

Ataskaitos parengtos remiantis ?sigijimo verte, pakoreguota pagal apyvartini? vertybini? popieri? (i?skyrus pinig? politikos tikslais ?iuo metu laikomus vertybinius popierius), aukso ir viso kito balansinio bei nebalansinio turto ir ?sipareigojim? u?sienio valiuta rinkos vert?.

Finansinio turto ir ?sipareigojim? sandoriai ? apskait? ?traukiami taikant atsiskaitymo dienos metod?.

I?skyrus neatid?liotinus vertybini? popieri? sandorius, finansini? priemoni? u?sienio valiuta sandoriai parodomi nebalansin?se s?skaitose sandorio sudarymo dien?. Atsiskaitymo dien? ?ra?ai nebalansin?se s?skaitose panaikinami ir sandoriai parodomi balansin?se s?skaitose. U?sienio valiutos pirkimai ir pardavimai turi ?takos grynajai u?sienio valiutos pozicijai sandorio sudarymo dien? ir t? pa?i? dien? apskai?iuojami d?l pardavim? susidar? realizuotieji rezultatai. Su finansin?mis priemon?mis u?sienio valiuta susijusios sukauptos palūkanos, premijos ir nuolaidos apskai?iuojamos ir ? apskait? ?ra?omos kasdien, taip pat ?ios sukauptos sumos kasdien daro ?tak? u?sienio valiutos pozicijai.

Auksas, turtas ir ?sipareigojimai u?sienio valiuta

Turtas ir ?sipareigojimai u?sienio valiuta perskai?iuojami ? eurus pagal balanso dienos u?sienio valiutos kurs?. Pajamos ir i?laidos perskai?iuojamos pagal j? ?ra?ymo ? apskait? dienos u?sienio valiutos kurs?. Turtas ir ?sipareigojimai u?sienio valiuta, ?skaitant balansines ir nebalansines priemones, perkainojami atskirai pagal kiekvien? valiut?.

Turto ir ?sipareigojim? u?sienio valiuta perkainojimas pagal rinkos kainas apskaitoje parodomas atskirai nuo perkainojimo pagal u?sienio valiutos kurs?.

Auksas vertinamas balanso dien? buvusia rinkos kaina. Perkainojant auks?, nei?skiriama aukso kainos ir u?sienio valiut? kurs? ?taka. Auksas perkainojamas pagal vienos Trojos uncijos aukso kain? eurais. Ji 2019 m. gruod?io 31 d. pasibaigusiais metais perskai?iuota pagal euro ir JAV dolerio 2019 m. gruod?io 31 d. kurs?.

Specialiosios skolinimosi teis?s (SST) apibr??iamos kaip valiut? krep?elis, o j? vert? apskai?iuota kaip penki? pagrindini? valiut? (JAV dolerio, euro, Kinijos juanio, Japonijos jenos ir svaro sterling?) kurs? svertin? suma. ECB turimos SST perskai?iuotos ? eurus pagal euro ir SST 2019 m. gruod?io 31 d. kurs?.

Vertybiniai popieriai

Pinig? politikos tikslais laikomi vertybiniai popieriai
?iuo metu pinig? politikos tikslais laikomi vertybiniai popieriai ?traukiami ? apskait? amortizuota savikaina, suma?inta vert?s suma??jimu.

Kiti vertybiniai popieriai
Apyvartiniai vertybiniai popieriai (kiti nei pinig? politikos tikslais ?iuo metu laikomi vertybiniai popieriai) ir pana?ūs aktyvai vertinami balanso dienos vidutin?mis rinkos kainomis arba taikant atitinkam? pajamingumo kreiv? pagal kiekvien? vertybin? popieri? atskirai. Su vertybiniais popieriais susij? pasirinkimo sandoriai vertinimo tikslais n?ra atskiriami. 2019 m. gruod?io 31 d. pasibaigusiems metams buvo naudojamos 2019 m. gruod?io 30 d. vidutin?s rinkos kainos. Nelikvidūs nuosavyb?s vertybiniai popieriai ir kitos nuosavyb?s priemon?s, laikomos kaip nuolatin? investicija, vertinami ?sigijimo verte, suma?inta vert?s suma??jimu.

Pajam? pripa?inimas

Pajamos ir i?laidos pripa??stamos tuo laikotarpiu, kur? buvo u?dirbtos arba patirtos[18]. I? u?sienio valiutos, aukso ir vertybini? popieri? pardavimo gautos realizuotosios pajamos ir i?laidos ?traukiamos ? pelno (nuostolio) ataskait?. Tokios realizuotosios pajamos ir i?laidos skai?iuojamos atsi?velgiant ? atitinkamo turto vidurkin? kain?.

Nerealizuotosios pajamos n?ra pripa??stamos pajamomis, o perkeliamos tiesiogiai ? perkainojimo s?skait?.

Nerealizuotieji nuostoliai met? pabaigoje ?traukiami ? pelno (nuostolio) ataskait?, jei jie vir?ija ankstesn? prieaug? d?l perkainojimo, ?ra?yt? ? atitinkam? perkainojimo s?skait?. Nerealizuotasis nuostolis, patirtas d?l atskiro vertybinio popieriaus, atskiros valiutos ar aukso, nedengiamas kit? vertybini? popieri?, valiutos ar aukso nerealizuotuoju prieaugiu. Jei susidar? kurio nors straipsnio nerealizuotieji nuostoliai buvo ?traukti ? pelno (nuostolio) ataskait?, ?io straipsnio vidurkin? kaina suma?inama iki valiutos kurso ir (arba) rinkos kainos buvusi? met? pabaigoje. Palūkan? norm? apsikeitimo sandori? nerealizuotasis nuostolis, kuris met? pabaigoje ?traukiamas ? pelno (nuostolio) ataskait?, amortizuojamas paskesniais metais.

Nuostoliai d?l vert?s suma??jimo ?traukiami ? pelno (nuostolio) ataskait? ir n?ra panaikinami paskesniais metais, nebent vert? padid?ja, o t? padid?jim? galima susieti su pastebimu ?vykiu, ?vykusiu po to, kai vert?s suma??jimas buvo pirm? kart? ?trauktas ? apskait?.

Vertybini? popieri? premijos ar nuolaidos amortizuojamos per sutartin? laikotarp?, likus? iki vertybini? popieri? i?pirkimo.

Gr??tamieji sandoriai

Gr??tamieji sandoriai yra operacijos, kurias atlikdamas ECB perka arba parduoda turt? sudarydamas atpirkimo sandor? arba vykdo ?kaitu u?tikrintas kredito operacijas.

Atpirkimo skolinimosi sandori? atveju vertybiniai popieriai parduodami u? pinigines l??as, kartu susitariant nustatytu laiku ateityje atpirkti juos i? sandorio ?alies u? sutart? kain?. Atpirkimo skolinimosi sandoriai rodomi kaip ?kaitu u?tikrintas ind?lis balanso ?sipareigojim? dalyje. Pagal tok? susitarim? parduoti vertybiniai popieriai ir toliau rodomi ECB balanse.

Atpirkimo investavimo sandori? atveju vertybiniai popieriai ?sigyjami u? pinigines l??as, kartu susitariant nustatytu laiku ateityje parduoti juos sandorio ?aliai u? sutart? kain?. Atpirkimo investavimo sandoriai parodyti kaip ?kaitu u?tikrintos paskolos balanso turto dalyje, nerodant ECB turim? vertybini? popieri? poky?io.

Gr??tamieji sandoriai (?skaitant vertybini? popieri? skolinimo sandorius), sudaryti pagal specializuotos ?staigos siūlom? program?, balanse parodomi tik tada, jeigu ? ECB s?skait? pervedamas piniginis ?kaitas, kuris v?liau neinvestuojamas.

Nebalansin?s priemon?s

Valiutos priemon?s, būtent i?ankstiniai u?sienio valiut? keitimo sandoriai, valiut? apsikeitimo sandori? i?ankstin?s dalys ir kitos valiutos priemon?s, pagal kurias viena valiuta kei?iama ? kit? valiut? tam tikr? dien? ateityje, ?traukiamos ? gryn?j? u?sienio valiutos pozicij?, siekiant apskai?iuoti su operacijomis u?sienio valiuta susijusias pajamas ir i?laidas.

Palūkan? norm? priemon?s perkainojamos atskirai pagal kiekvien? priemon?. Galiojan?i? palūkan? norm? ateities sandori? ir palūkan? norm? apsikeitimo sandori?, u? kuriuos atsiskaitoma per pagrindin? sandorio ?al?, kasdieniai kintamosios mar?os poky?iai rodomi pelno (nuostolio) ataskaitoje. I?ankstinius vertybini? popieri? sandorius ir palūkan? norm? apsikeitimo sandorius, u? kuriuos n?ra atsiskaitoma per pagrindin? sandorio ?al?, ECB vertina taikydamas visuotinai priimtus vertinimo metodus ir rinkoje galiojusias kainas, palūkan? normas ir diskonto normas, taikytinas laikotarpiu nuo atsiskaitymo pagal sandor? iki vertinimo dienos.

?vykiai po balanso

Turto ir ?sipareigojim? vert? tikslinama d?l ?vyki?, kurie pasirei?k? laikotarpiu tarp met? balanso dienos ir dienos, kai Vykdomoji valdyba suteikia leidim? ECB metines ataskaitas teikti Valdan?iajai tarybai tvirtinti, jeigu tokie ?vykiai daro reik?ming? ?tak? turto ir ?sipareigojim? būklei balanso dien?.

Svarbūs ?vykiai po balanso, nedarantys ?takos turto ir ?sipareigojim? būklei balanso dien?, atskleid?iami pastabose.

Vidiniai ECBS liku?iai / vidiniai Eurosistemos liku?iai

Vidiniai ECBS liku?iai susidaro daugiausia d?l tarptautini? mok?jim?, kurie vykdomi centrinio banko pinigais eurais, Europos S?jungos (ES) viduje. Did?i?j? ?i? operacij? dal? inicijuoja privatūs subjektai (kredito ?staigos, bendrov?s ir privatūs asmenys). Mok?jimai atliekami per sistem? TARGET2 – Transeuropin? automatizuot? realaus laiko atskir?j? atsiskaitym? skubi? pervedim? sistem?. D?l j? ES centrini? bank? s?skaitose, esan?iose sistemoje TARGET2, susidaro abipusiai liku?iai. ?ie abipusiai liku?iai kasdien yra dengiami tarpusavyje ir tada priskiriami ECB, kiekvienam nacionaliniam centriniam bankui (NCB) paliekant tik vien? gryn?j? pozicij? ECB at?vilgiu. ECB per sistem? TARGET2 atlikti mok?jimai taip pat daro poveik? tai vienai kiekvieno NCB grynajai pozicijai. ECB apskaitos sistemoje ?ios pozicijos rodo kiekvieno NCB gryn?j? pretenzij? ar ?sipareigojim? visai ECBS. Ir euro zonos NCB vidiniai Eurosistemos liku?iai, susidar? sistemoje TARGET2 ECB at?vilgiu, ir kiti vidiniai Eurosistemos liku?iai eurais (pvz., ECB tarpinis pelno paskirstymas NCB) ECB balanse parodomi kaip atskira turto ar ?sipareigojim? grynoji pozicija arba straipsnyje Kitos vidin?s Eurosistemos grynosios pretenzijos, arba straipsnyje Kiti vidiniai Eurosistemos grynieji ?sipareigojimai. Ne euro zonos NCB vidiniai ECBS liku?iai ECB at?vilgiu, atsirad? d?l j? dalyvavimo sistemoje TARGET2[19], parodyti straipsnyje ?sipareigojimai ne euro zonos rezidentams eurais.

Vidiniai Eurosistemos liku?iai, susidar? d?l eur? banknot? paskirstymo Eurosistemoje, kaip atskiras turtas gryn?ja jo verte ?traukiami ? straipsn? Pretenzijos, susijusios su eur? banknot? paskirstymu Eurosistemoje (?r. dal? Banknotai apyvartoje toliau).

Vidiniai Eurosistemos liku?iai, susidar? d?l prie Eurosistemos prisijungusi? NCB ? ECB pervest? u?sienio atsarg?, i?reik?ti eurais ir parodyti straipsnyje ?sipareigojimai, atitinkantys pervestas u?sienio atsargas.

Ilgalaikis turtas

Ilgalaikis turtas, ?skaitant nematerial?j? turt?, bet i?skyrus ?em? ir meno kūrinius, parodomas ?sigijimo verte, suma?inta nusid?v?jimu. ?em? ir meno kūriniai parodomi ?sigijimo verte. Pagrindinis ECB pastatas parodomas ?sigijimo verte, suma?inta nusid?v?jimu, pritaikius vert?s suma??jim?. Pagrindinio ECB pastato nusid?v?jimui skai?iuoti jo ?sigijimo vert? paskirstyta ? atitinkamas dalis, kurios bus nud?vimos per nustatyt? j? naudingo tarnavimo laikotarp?. Nusid?v?jimas skai?iuojamas taikant tiesin? metod? per numatyt? turto naudingo tarnavimo laikotarp?, pradedant kitu ketvir?iu po to, kai turtas perduodamas naudoti. Nustatyti tokie pagrindini? turto grupi? naudingo tarnavimo laikotarpiai:

Dabartini? ECB nuomojam? patalp? kapitalizuot? remonto i?laid? nusid?v?jimo laikotarpis pakoreguotas atsi?velgiant ? visus ?vykius, turin?ius ?takos numatytam ?io turto naudingo tarnavimo laikotarpiui.

ECB kasmet vertina, ar n?ra pagrindinio pastato ir nuomos teise naudojamo su biur? pastatais susijusio turto (?r. dal? Nuoma toliau) vert?s suma??jimo po?ymi? pagal 36-?j? tarptautin? apskaitos standart? ?Turto vert?s suma??jimas“. Jeigu yra nors vienas turto vert?s suma??jimo po?ymis, nustatoma turto atsiperkamoji vert?. Nuostoliai d?l vert?s suma??jimo parodomi pelno (nuostolio) ataskaitoje, jeigu atsiperkamoji vert? yra ma?esn? u? gryn?j? balansin? vert?.

Ma?iau kaip 10 000 eur? kainav?s ilgalaikis turtas nura?omas ?sigijimo metais.

Pripa?inimo ilgalaikiu turtu kriterijus atitinkantis, bet dar nebaigtas statyti ar pl?toti turtas rodomas straipsnyje Nebaigta statyba. ? atitinkamo ilgalaikio turto straipsn? tokio turto ?sigijimo vert? perkeliama perdavus j? naudoti.

Nuoma

Visas nuomos sutar?i? pagrindais naudojamas materialusis turtas ir nuomos ?sipareigojimai ? balans? ?traukiami nuomos laikotarpio prad?ios dien? ir parodomi atitinkamai straipsniuose Ilgalaikis materialusis ir nematerialusis turtas ir Kiti ?vairūs ?sipareigojimai.

Nuomos teise naudojamas turtas parodomas ?sigijimo verte, suma?inta nusid?v?jimu. Be to, vertinamas nuomos teise naudojamo su biur? pastatais susijusio turto vert?s suma??jimas (d?l kasmet vertinam? vert?s suma??jimo po?ymi? ?r. dal? Materialusis turtas pirmiau). Nusid?v?jimas skai?iuojamas taikant tiesin? metod? pradedant nuo nuomos laikotarpio prad?ios iki jo naudingo tarnavimo laiko pabaigos arba nuomos laikotarpio pabaigos, atsi?velgiant ? tai, kuri yra ankstesn?.

Nuomos ?sipareigojimas i? prad?i? ?ra?omas būsim? nuomos ?mok? (tik nuomos dedam?j?) dabartine verte, diskontuota taikant ECB ribinio skolinimosi palūkan? norm?. V?liau nuomos ?sipareigojimas vertinamas amortizuota savikaina, taikant efektyvios palūkan? normos metod?. Sumok?tos palūkanos pelno (nuostolio) ataskaitoje ?traukiamos ? straipsn? Kitos palūkan? i?laidos. Kai d?l indeksavimo ar koki? nors kitoki? nuomos sutarties s?lyg? pasikeitimo pasikei?ia būsimos nuomos ?mokos, nuomos ?sipareigojimas perskai?iuojamas. Perskai?iavus nuomos ?sipareigojim?, atitinkamai koreguojama nuomos teise naudojamo turto dabartin? vert?.

Trumpalaik? nuoma (12 arba ma?iau m?nesi?) arba ma?avert? nuoma (ma?esn?s negu 10 000 eur? vert?s – materialiojo turto pripa?inimo ribos) nurodomos kaip i?laidos pelno (nuostolio) ataskaitoje.

ECB i?mokos tarnautojams pasibaigus j? darbo santykiams, kitos ilgalaik?s i?mokos ir i?eitin?s i?mokos

ECB savo tarnautojams ir Vykdomosios valdybos nariams, taip pat ECB ?darbintiems Prie?iūros valdybos nariams taiko apibr??t? i?mok? plan?.

Tarnautoj? pensij? planas finansuojamas turtu, laikomu ilgalaikiame i?mok? tarnautojams fonde. ECB ir jo tarnautoj? privalomosios ?mokos yra rodomos plano apibr??t? i?mok? dalyje. Tarnautojai gali savanori?kai mok?ti papildomas ?mokas pagal apibr??t? ?mok? plan? ir gauti papildomas i?mokas[20]. ?ios papildomos i?mokos nustatomos pagal savanori?k? ?mok? sum? ir gr???, gaut? investavus ?ias ?mokas.

ECB vykdomosios valdybos nariams ir ECB ?darbintiems Prie?iūros valdybos nariams mokamos ?mokomis nepadengtos i?mokos pasibaigus j? darbo santykiams ir kitos ilgalaik?s i?mokos. Tarnautojams mokamos ?mokomis nepadengtos i?mokos pasibaigus j? darbo santykiams, i?skyrus pensijas, ir kitos ilgalaik?s bei i?eitin?s i?mokos.

Grynieji apibr??t? i?mok? ?sipareigojimai
Su apibr??t? i?mok? planais, ?skaitant kitas ilgalaikes i?mokas ir i?eitines i?mokas, susij? ?sipareigojimai parodyti balanso straipsnyje Kiti ?vairūs ?sipareigojimai, apskai?iuojami kaip apibr??t? i?mok? ?sipareigojim? dabartin?s vert?s balanso dien? ir pensij? plano turto, skirto ?sipareigojimams padengti, tikrosios vert?s skirtumas.

Apibr??t? i?mok? ?sipareigojimus kasmet apskai?iuoja nepriklausomi aktuarai pagal planuojamo s?lyginio vieneto metod?. Dabartin? apibr??t? i?mok? ?sipareigojim? vert? apskai?iuojama diskontuojant numatomus būsimuosius pinig? srautus, taikant balanso dien? galiojusias rinkos palūkan? normas, nustatytas pagal eurais i?reik?t? auk?tos kokyb?s ?moni? obligacij?, kuri? i?pirkimo terminas atitinka ?sipareigojim? termin?, rinkos pajamingum?.

Aktuarinis pelnas (nuostolis) gali susidaryti d?l tikslinim?, kai tikrasis rezultatas skiriasi nuo ankstesni? aktuarini? prielaid?, ir aktuarini? prielaid? poky?i?.

Gryn?j? apibr??t? i?mok? i?laidos
Gryn?j? apibr??t? i?mok? i?laidos padalytos ? sudedam?sias dalis, parodytas pelno (nuostolio) ataskaitoje, o i?mok? tarnautojams, pasibaigus j? darbo santykiams, pakartotinio vertinimo rezultatas parodytas balanso straipsnyje Perkainojimo s?skaitos.

Gryn?j? sum?, parodyt? pelno (nuostolio) ataskaitoje, sudaro:

  1. einamaisiais metais gaut? tarnybos paslaug? vert?;
  2. ankstesniais metais gaut? tarnybos paslaug? vert?s korekcijos, atsiradusios d?l plano pakeitimo;
  3. grynosios palūkanos u? grynuosius apibr??t? i?mok? ?sipareigojimus, apskai?iuotos taikant diskonto normas;
  4. vis? pakartotini? vertinim?, susijusi? su kitomis ilgalaik?mis i?mokomis ir ilgalaik?mis i?eitin?mis i?mokomis, jei toki? yra, suma.

Gryn?j? sum?, parodyt? straipsnyje Perkainojimo s?skaitos, sudaro:

  1. aktuarinis pelnas (nuostolis), susij?s su apibr??t? i?mok? ?sipareigojimais;
  2. faktin? pensij? plano turto gr??a, ne?skaitant sum?, ?traukt? kaip grynosios palūkanos u? grynuosius apibr??t? i?mok? ?sipareigojimus;
  3. bet koks vir?utin?s turto ribos poveikio pasikeitimas, ne?skaitant sum?, ?traukt? kaip grynosios palūkanos u? grynuosius apibr??t? i?mok? ?sipareigojimus.

Kiekvienais metais nepriklausomi aktuarai ?vertina ?ias sumas, kad apskai?iuot?, koki? ?sipareigojim? sum? ?ra?yti ? finansin? ataskait?.

Banknotai apyvartoje

ECB ir euro zonos NCB, kartu sudarantys Eurosistem?, leid?ia eur? banknotus[21]. Bendra apyvartoje cirkuliuojan?i? eur? banknot? vert? paskirstoma Eurosistemos centriniams bankams kiekvieno m?nesio paskutin? darbo dien? pagal banknot? paskirstymo rakt?[22].

ECB paskirta 8 % vis? apyvartoje cirkuliuojan?i? eur? banknot? vert?s, kuri balanse parodyta ?sipareigojim? dalies straipsnyje Banknotai apyvartoje. ECB tenkanti dalis visoje eur? banknot? emisijoje u?tikrinama pretenzijomis NCB. ?ios palūkanas u?dirban?ios pretenzijos[23] parodytos straipsnio dalyje Vidin?s Eurosistemos pretenzijos: pretenzijos, susijusios su eur? banknot? paskirstymu Eurosistemoje (?r. dal? Vidiniai ECBS liku?iai / vidiniai Eurosistemos liku?iai). Su ?iomis pretenzijomis susijusios palūkan? pajamos parodomos pelno (nuostolio) ataskaitos straipsnyje Palūkan? pajamos i? eur? banknot? paskirstymo Eurosistemoje.

Tarpinis pelno paskirstymas

Suma, lygi ECB pajam? i? eur? banknot? apyvartoje ir i? pinig? politikos tikslais laikom? vertybini? popieri?, ?sigyt? pagal a) vertybini? popieri? rink? program?, b) tre?i?j? padengt?j? obligacij? pirkimo program?, c) turtu u?tikrint? vertybini? popieri? pirkimo program? ir d) vie?ojo sektoriaus pirkimo program?, sumai, paskirstoma kit? met? sausio m?n. kaip tarpinis pelnas, jei Valdan?ioji taryba nenusprend?ia kitaip[24]. Paskirstoma visa suma, nebent ji yra didesn? negu t? met? ECB grynasis pelnas arba Valdan?ioji taryba priima sprendim? ?ias pajamas pervesti ? atid?jinius finansin?ms rizikoms. Valdan?ioji taryba taip pat gali nuspr?sti suma?inti sausio m?n. paskirstom? pajam? i? apyvartoje cirkuliuojan?i? banknot? sum? ECB patirtomis i?laidomis, susijusiomis su eur? banknot? i?leidimu ir tvarkymu.

Apskaitos politikos pasikeitimai

Iki 2018 m. pabaigos ECB su nuomos sutartimis susijusias s?naudas vis? sutarties galiojimo laik? ?traukdavo ? pelno (nuostolio) ataskaitos straipsn? Administracin?s i?laidos. ?sigaliojus 16-ajam tarptautiniam finansin?s atskaitomyb?s standartui (TFAS) ?Nuoma“, nuo 2019 m. sausio 1 d. ECB kei?ia savo apskaitos politik?. Prad?jus taikyti ?? standart? ECB per?iūr?jo visas savo ilgalaikio turto nuomos sutartis, kad ?vertint?, ar jos pagal nauj?j? apskaitos politik? patenka ? nuomos apibr??t?. ? ?i? apibr??t? patenkan?ios nuomos sutartys buvo pripa?intos taikant modifikuot? retrospektyvin? metod?, pagal kur? nuomos teise naudojamo turto vert? yra lygi jo nuomos ?sipareigojimo vertei. Tod?l palyginamoji informacija nebuvo patikslinta.

I? naujo apskai?iuota nuomos teise naudojamo turto vert? ir nuomos ?sipareigojimas 2019 m. sausio 1 d. balanso straipsniuose Ilgalaikis materialusis ir nematerialusis turtas ir Kiti ?vairūs ?sipareigojimai atrodo taip:

?ios i?laidos pelno (nuostolio) ataskaitoje bus ?traukiamos ? straipsnius Kitos palūkan? i?laidos ir Ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto nusid?v?jimo i?laidos.

Kitos sritys

Pagal ECBS statuto 27 straipsn? ir remdamasi Valdan?iosios tarybos rekomendacija, ES Taryba pritar? Baker Tilly GmbH & Co. KG Wirtschaftsprüfungsgesellschaft (Diuseldorfas, Vokietijos Federacin? Respublika) paskyrimui ECB i?or?s auditoriumi penkeriems metams – iki 2022 finansini? met? pabaigos. ?is penkeri? met? terminas gali būti papildomai prat?stas iki dvej? finansini? met?.


2.4 Pastabos d?l balanso

1 pastaba. Auksas ir gautinas auksas

2019 m. gruod?io 31 d. ECB tur?jo 16 229 522 uncijas[25] grynojo aukso; jo rinkos vert? sudar? 21 976 mln. eur? (2018 m. – 18 193 mln. eur?). 2019 m. operacij? su auksu nebuvo, tod?l, palyginti su 2018 m. gruod?io 31 d., ECB turimo aukso kiekis nepakito. ECB turimo aukso vert? eurais padid?jo d?l padid?jusios aukso rinkos kainos eurais (?r. dal? Auksas, turtas ir ?sipareigojimai u?sienio valiuta 2.3 skirsnyje Apskaitos politika bei 14 pastab? Perkainojimo s?skaitos).

2 pastaba. Pretenzijos ne euro zonos ir euro zonos rezidentams u?sienio valiuta

2.1 pastaba. I? TVF gautinos l??os

?is turtas – tai 2019 m. gruod?io 31 d. ECB tur?tos SST, sudariusios 710 mln. eur? (2018 m. – 692 mln. eur?). Jis susidaro pagal dvi?al? susitarim? su Tarptautiniu valiutos fondu (TVF) d?l SST pirkimo ir pardavimo. Pagal j? TVF gali ECB vardu susitarti d?l SST pardavimo ar pirkimo u? eurus, neper?engdamas nustatytos did?iausios ir ma?iausios apimties. Apskaitoje SST traktuojamos kaip u?sienio valiuta (?r. dal? Auksas, turtas ir ?sipareigojimai u?sienio valiuta 2.3 skirsnyje Apskaitos politika). ECB turim? SST bendra vert? padid?jo d?l 2019 m. euro at?vilgiu pabrangusi? SST ir d?l per metus gaut? pajam? i? palūkan?.

2.2 pastaba. Liku?iai bank? s?skaitose ir investicijos ? vertybinius popierius, i?or?s paskolos ir kitas i?or?s turtas; pretenzijos euro zonos rezidentams u?sienio valiuta

?iuos du straipsnius sudaro liku?iai bank? s?skaitose ir paskolos u?sienio valiuta bei investicijos ? vertybinius popierius, i?reik?tus JAV doleriais, Japonijos jenomis ir Kinijos juaniais:

2019 m. ?i? straipsni? bendra vert? padid?jo d?l per metus gaut? pajam?, vis? pirma u? JAV doleri? portfel?, reinvestavimo ir d?l euro at?vilgiu pabrangusi? JAV dolerio ir Japonijos jenos.

2019 m. gruod?io 31 d. ECB grynosios u?sienio valiut? pozicijos[26] buvo tokios:

3 pastaba. Kitos pretenzijos euro zonos kredito ?staigoms eurais

2019 m. gruod?io 31 d. ?? straipsn? sudar? 109 mln. eur? (2018 m. – 300 mln. eur?) liku?iai ?staig?, kurios yra euro zonos rezident?s, einamosiose s?skaitose.

4 pastaba. Euro zonos rezident? vertybiniai popieriai eurais

4.1 pastaba. Pinig? politikos tikslais laikomi vertybiniai popieriai

2019 m. gruod?io 31 d. ?? straipsn? sudar? vertybiniai popieriai, kuriuos ECB ?sigijo pagal tris padengt?j? obligacij? pirkimo programas (POPP), vertybini? popieri? rink? program? (VPRP), turtu u?tikrint? vertybini? popieri? pirkimo program? (TUVPPP) ir vie?ojo sektoriaus pirkimo program? (VSPP)[27].

Pirkimai pagal pirm?j? POPP buvo vykdomi iki 2010 m. bir?elio 30 d., o antroji POPP baigta 2012 m. spalio 31 d. Valdan?ioji taryba nusprend? pirkim? pagal VPRP nebevykdyti nuo 2012 m. rugs?jo 6 d.

2019 m. lapkri?io 1 d. Eurosistema v?l ?m? vykdyti grynuosius vertybini? popieri? pirkimus pagal turto pirkimo program? (TPP)[28] u? vidutini?kai 20 mlrd. eur? per m?nes? sum?. Prie? tai 10 m?nesi? – nuo 2018 m. pabaigos – Eurosistema tik investavo visas pagrindines sumas, gautas i? pagal TPP ?sigyt? vertybini? popieri? i?pirkimo su?jus j? terminui. Valdan?ioji taryba mano, kad pirkimai bus vykdomi tol, kol to reik?s siekiant stiprinti skatinam?j? pinig? politikos palūkan? norm? poveik?, ir bus sustabdyti netrukus prie? tai, kai ji prad?s didinti ECB pagrindines palūkan? normas. Valdan?ioji taryba ketina t?sti reinvestavim? dar gana ilg? laik? po to, kai ji prad?s didinti ECB pagrindines palūkan? normas, ir bet kokiu atveju tol, kol to reik?s, kad būt? u?tikrintos palankios likvidumo s?lygos ir auk?tas skatinamosios pinig? politikos lygis.

Pagal visas ?ias programas ?sigyti vertybiniai popieriai vertinami amortizuota savikaina, suma?inta vert?s suma??jimu (?r. dal? Vertybiniai popieriai 2.3 skirsnyje Apskaitos politika).

ECB turim? vertybini? popieri? amortizuota savikaina ir j? rinkos vert?[29] (ji neparodoma balanse ar pelno (nuostolio) ataskaitoje, bet pateikiama ?ia tik d?l palyginimo) buvo tokia:

Pagal pirm?j? ir antr?j? POPP ir VPRP laikom? portfeli? amortizuota savikaina suma??jo d?l i?pirkim?. Pagal VSPP laikom? vertybini? popieri? amortizuota savikaina suma??jo d?l premij? ir nuolaid? amortizavimo, su kaupu atsv?rusio per 2019 m. du paskutinius m?nesius vykdytus grynuosius pirkimus.

Valdan?ioji taryba reguliariai ?vertina finansines rizikas, susijusias su pagal visas ?ias programas ?sigytais vertybiniais popieriais.

Vert?s suma??jimo po?ymi? vertinimai atliekami kasmet remiantis met? pabaigoje turimais duomenimis. Juos tvirtina Valdan?ioji taryba. Atliekant ?iuos vertinimus, atskirai vertinami kiekvienos programos vert?s suma??jimo po?ymiai. Kai buvo nustatyta vert?s suma??jimo po?ymi?, buvo papildomai tiriama, ar vert?s suma??jimas netur?jo poveikio atitinkam? vertybini? popieri? numatomiems pinig? srautams. Remiantis ?i? met? vert?s suma??jimo po?ymi? vertinimo rezultatais, 2019 m. ECB ne?ra?? joki? nuostoli?, susijusi? su pinig? politikos tikslais laikomais vertybiniais popieriais.

5 pastaba. Vidin?s Eurosistemos pretenzijos

5.1 pastaba. Pretenzijos, susijusios su eur? banknot? paskirstymu Eurosistemoje

?? straipsn? sudaro ECB pretenzijos euro zonos NCB at?vilgiu d?l eur? banknot? paskirstymo Eurosistemoje (?r. dal? Banknotai apyvartoje 2.3 skirsnyje Apskaitos politika). 2019 m. gruod?io 31 d. jos sudar? 103 420 mln. eur? (2018 m. – 98 490 mln. eur?). Atlyginimai u? ?ias pretenzijas apskai?iuojami kasdien pagal naujausi? ?inom? ribin? palūkan? norm?, taikyt? Eurosistemos pagrindini? refinansavimo operacij? aukcionuose[30] (?r. 22.2 pastab? Palūkan? pajamos i? eur? banknot? paskirstymo Eurosistemoje).

6 pastaba. Kitas turtas

6.1 pastaba. Ilgalaikis materialusis ir nematerialusis turtas

2019 m. gruod?io 31 d. ?? turt? sudar? tokie straipsniai:

2019 m. sausio 1 d. ? straipsn? Nuomos teise naudojami pastatai ?traukti ECB nuomojami biur? pastatai, o ? straipsn? Nuomos teise naudojama ?ranga – tuose pastatuose esanti infrastruktūra, taip pat biur? ir kitokia ?ranga.

Met? pabaigoje vertinama, ar n?ra ECB pagrindinio pastato ir nuomos teise naudojam? pastat? vert?s suma??jimo po?ymi?; joki? vert?s suma??jimo nuostoli? ? apskait? ?traukta nebuvo.

6.2 pastaba. Kitas finansinis turtas

?? straipsn? daugiausia sudaro ECB nuosav? l??? investicijos; jos yra ECB kapitalo, rezerv? ir atid?jini? finansin?ms rizikoms atitikmuo. ? ?? straipsn? taip pat patenka 3 211 Tarptautini? atsiskaitym? banko (TAB) akcij?, jos ? apskait? ?trauktos ?sigijimo verte – 42 mln. eur?.

?? straipsn? sudaro ?ios dalys:

Grynasis ?io straipsnio padid?jimas 2019 m. daugiausia susidar? d?l palūkan? pajam?, gaut? i? ECB nuosav? l??? portfelio, reinvestavimo ir d?l ?iame portfelyje laikom? vertybini? popieri? eurais rinkos vert?s padid?jimo.

6.3 pastaba. Nebalansini? priemoni? perkainojimo skirtumai

?iame straipsnyje nurodyt? sum? sudaro valiut? apsikeitimo sandori? ir i?ankstini? valiut? keitimo sandori?, kurie galiojo 2019 m. gruod?io 31 d., poky?iai d?l perkainojimo (?r. 19 pastab? Valiut? apsikeitimo sandoriai ir i?ankstiniai valiut? keitimo sandoriai). ?ie perkainojimo poky?iai sudar? 619 mln. eur? (2018 m. – 578 mln. eur?) ir atsirado min?t? sandori? vertes perskai?iavus ? j? vertes eurais pagal balanso dien? galiojusius u?sienio valiut? kursus, palyginti su sandori? vert?mis, gautomis jas perskai?iavus ? eurus pagal tos pa?ios dienos atitinkamos valiutos vidurkin? kurs? (?r. dalis Nebalansin?s priemon?s bei Auksas, turtas ir ?sipareigojimai u?sienio valiuta 2.3 skirsnyje Apskaitos politika).

6.4 pastaba. Sukauptos pajamos ir būsim?j? laikotarpi? i?laidos

2019 m. gruod?io 31 d. ?is straipsnis sudar? 2 572 mln. eur? (2018 m. – 2 738 mln. eur?). Did?i?j? jo dal? sudar? sukauptos vertybini? popieri? atkarpos palūkanos, ?skaitant nupirkt? atkarp?, kuri? suma sudar? 2 431 mln. eur? (2018 m. – 2 589 mln. eur?) (?r. 2.2 pastab? Liku?iai bank? s?skaitose ir investicijos ? vertybinius popierius, i?or?s paskolos ir kitas i?or?s turtas bei pretenzijos euro zonos rezidentams u?sienio valiuta, 4 pastab? Euro zonos rezident? vertybiniai popieriai eurais ir 6.2 pastab? Kitas finansinis turtas).

?iame straipsnyje taip pat parodytos a) i? bendr? Eurosistemos projekt? sukauptos pajamos (?r. 27 pastab? Kitos pajamos), b) ?vairūs i?ankstiniai mok?jimai ir c) u? kit? finansin? turt? ir ?sipareigojimus sukauptos palūkan? pajamos.

6.5 pastaba. Kitas ?vairus turtas

2019 m. gruod?io 31 d. ?io straipsnio suma buvo 2 221 mln. eur? (2018 m. – 2 039 mln. eur?). Did?i?j? jos dal? sudar? sukaupta 1 431 mln. eur? (2018 m. – 1 191 mln. eur?) suma pagal tarpin? ECB pelno paskirstym? (?r. dal? Tarpinis pelno paskirstymas 2.3 skirsnyje Apskaitos politika ir 11.2 pastab? Kiti vidiniai Eurosistemos grynieji ?sipareigojimai).

? j? taip pat ?traukti su valiut? apsikeitimo sandoriais ir i?ankstiniais valiut? keitimo sandoriais, kurie galiojo 2019 m. gruod?io 31 d., susij? 757 mln. eur? (2018 m. – 567 mln. eur?) vert?s liku?iai, kurie susidar? toki? sandori? vertes perskai?iavus ? j? vertes eurais pagal balanso dien? galiojus? atitinkamos u?sienio valiutos vidurkin? kurs?, palyginti su j? pradinio pripa?inimo apskaitoje vert?mis eurais (?r. dal? Nebalansin?s priemon?s 2.3 skirsnyje Apskaitos politika).

2018 m. gruod?io 31 d. ? ?? straipsn? ?traukta ir 244 mln. eur? suma, atitinkanti i? pri?iūrim? subjekt? gautin? metini? prie?iūros mokes?i? sum?, nes s?skaitas u? ?iuos mokes?ius ECB pri?iūrimiems subjektams pateik? 2018 m. gruod?io m?n., o apmok?tos jos tur?jo būti 2019 m. sausio m?n. ?i? met? prie?iūros mokes?i? s?skaitos pateiktos 2019 m. spalio m?n., o apmok?tos tur?jo būti 2019 m. gruod?io m?n., tad did?ioji dalis mokes?i? buvo surinkta per tuos pa?ius finansinius metus.

7 pastaba. Banknotai apyvartoje

?iame straipsnyje parodyta vis? apyvartoje cirkuliuojan?i? eur? banknot? ECB dalis (8 %) (?r. dal? Banknotai apyvartoje 2.3 skirsnyje Apskaitos politika). 2019 m. gruod?io 31 d. ji sudar? 103 420 mln. eur? (2018 m. – 98 490 mln. eur?).

8 pastaba. Kiti ?sipareigojimai euro zonos kredito ?staigoms eurais

Eurosistemos centriniai bankai, skolindami pagal VSPP ?sigytus vertybinius popierius, ?kaitu gali priimti grynuosius pinigus ir nereikalaujama j? reinvestuoti. ECB ?ias operacijas vykdo per specializuot? ?staig?.

2019 m. gruod?io 31 d. galiojan?i? pagal VSPP ?sigyt? vertybini? popieri? skolinimo sandori?, sudaryt? su euro zonos kredito ?staigomis, vert? buvo 1 325 mln. eur? (2018 m. – 1 399 mln. eur?). Kaip ?kaitas gauti grynieji pinigai buvo pervesti ? s?skaitas, esan?ias sistemoje TARGET2. Kadangi ?ie grynieji pinigai met? pabaigoje nebuvo investuoti, min?ti sandoriai parodomi balanse (?r. dal? Gr??tamieji sandoriai 2.3 skirsnyje Apskaitos politika)[31].

9 pastaba. ?sipareigojimai kitiems euro zonos rezidentams eurais

9.1 pastaba. Kiti ?sipareigojimai

2019 m. gruod?io 31 d. ?i pozicija buvo lygi 20 466 mln. eur? (2018 m. – 9 152 mln. eur?). ? ?? straipsn? taip pat patenka Europos finansinio stabilumo fondo (EFSF) ir Europos stabilumo mechanizmo (ESM) pad?ti ind?liai. Pagal ECBS statuto 21 straipsn? ECB gali veikti kaip S?jungos institucij?, ?staig?, organ? ar agentūr?, valstybi? nari? centrini? vyriausybi?, regionini?, vietos ar kit? vald?ios institucij?, kit? vie?osios teis?s reglamentuojam? ?staig? arba valstybini? ?moni? fiskalinis agentas.

? ?? straipsn? ?traukti ir ind?liai ar mok?jimai, kuriuos ECB pri?m? i? EURO1 ir RT1[32] nari? (tiesiogiai arba j? vardu) ir kurie yra naudojami kaip garantij? fondas vykdant EURO1 atsiskaitymus arba padedant vykdyti RT1 atsiskaitymus.

10 pastaba. ?sipareigojimai ne euro zonos rezidentams eurais

2019 m. gruod?io 31 d. ?i pozicija buvo lygi 7 245 mln. eur? (2018 m. – 10 361 mln. eur?). Did?iausia jos dalis – 3 350 mln. eur? suma (2018 m. – 3 682 mln. eur?) – susidar? d?l nuolatinio abipusio valiutos apsikeitimo susitarimo su Niujorko federalinio rezervo banku. Vadovaudamasi ?iuo susitarimu, Federalinio rezervo sistema per apsikeitimo sandorius ECB suteikia JAV doleri?. ?iais sandoriais siekiama Eurosistemos sandori? ?alims pasiūlyti trumpalaik? finansavim? JAV doleriais. ECB tuo pat metu sudaro kompensacinius apsikeitimo sandorius (angl. back-to-back swap transactions) su euro zonos NCB, kurie panaudoja suteiktas l??as vykdydami likvidum? didinan?ias gr??tam?j? sandori? operacijas su Eurosistemos sandori? ?alimis. D?l kompensacini? apsikeitimo sandori? susidaro vidiniai Eurosistemos – tarp ECB ir NCB – liku?iai (?r.11.2 pastab? Kiti vidiniai Eurosistemos grynieji ?sipareigojimai). Be to, d?l apsikeitimo sandori?, sudaryt? su Federalinio rezervo sistema ir euro zonos NCB, susidaro i?ankstin?s pretenzijos ir ?sipareigojimai, parodomi nebalansin?se s?skaitose (?r. 19 pastab? Valiut? apsikeitimo sandoriai ir i?ankstiniai valiut? keitimo sandoriai).

? ?? straipsn? ?traukta ir 3 271 mln. eur? suma (2018 m. – 4 619 mln. eur?) – ne euro zonos centrini? bank? liku?iai ECB, susidar? d?l per sistem? TARGET2 ?vykdyt? sandori? ar j? dali?. ?i? liku?i? suma??jim? 2019 m. l?m? ne euro zonos rezident? mok?jimai euro zonos rezidentams.

Kit? ?io straipsnio dal? sudaro 625 mln. eur? (2018 m. – 2 059 mln. eur?) vert?s galiojantys pagal VSPP ?sigyt? vertybini? popieri? skolinimo sandoriai, sudaryti su ne euro zonos rezidentais, per kuriuos gautas piniginis ?kaitas pervestas ? sistemos TARGET2 s?skaitas (?r. 8 pastab? Kiti ?sipareigojimai euro zonos kredito ?staigoms eurais).

11 pastaba. Vidiniai Eurosistemos ?sipareigojimai

11.1 pastaba. ?sipareigojimai, atitinkantys pervestas u?sienio atsargas

?iame straipsnyje parodomi ?sipareigojimai euro zonos NCB, susidar? d?l j? ? ECB pervest? u?sienio valiutos atsarg?, jiems prisijungus prie Eurosistemos. Remiantis ECBS statuso 30.2 straipsniu, ?ie ?na?ai nustatomi pagal NCB dalis ECB pasira?ytajame kapitale. 2019 m. sausio 1 d. atlikus kas penkerius metus vykdom? NCB svori? ECB kapitalo pasira?ymo rakte koregavim?, euro zonos NCB svoriai ECB pasira?ytajame kapitale buvo suma?inti (?r. 15 pastab? Kapitalas ir rezervai). Tod?l 448 mln. – iki 40 344 mln. eur? – suma??jo ir ?ie ?sipareigojimai (?r. lentel?).

Atlygis u? ?iuos ?sipareigojimus skai?iuojamas kasdien pagal naujausi? ?inom? ribin? palūkan? norm?, taikom? Eurosistemos pagrindini? refinansavimo operacij? aukcionuose, koreguojant ?? atlyg? taip, kad aukso daliai tenkanti gr??a būt? nulin? (?r. 22.3 pastab? Atlygis pagal nacionalini? centrini? bank? pretenzijas d?l pervest? u?sienio atsarg?).

11.2 pastaba. Kiti vidiniai Eurosistemos grynieji ?sipareigojimai

2019 m. ?? straipsn? sudar? euro zonos NCB liku?iai ECB at?vilgiu sistemoje TARGET2 ir sumos, mok?tinos euro zonos NCB po tarpinio ECB pelno paskirstymo (?r. dalis Vidiniai ECBS liku?iai / vidiniai Eurosistemos liku?iai ir Tarpinis pelno paskirstymas 2.3 skirsnyje Apskaitos politika).

Grynasis TARGET2 ?sipareigojimas suma??jo daugiausia d?l to, kad a) ECB pri?m? daugiau ind?li?, veikdamas kaip fiskalinis agentas (?r. 9 pastab? ?sipareigojimai kitiems euro zonos rezidentams eurais), b) i? pinig? politikos tikslais laikom? vertybini? popieri? buvo gauta palūkan? pajam? ir c) buvo i?pirkta vertybini? popieri?, ?sigyt? pagal VPRP ir pirm?sias dvi padengt?j? obligacij? pirkimo programas (atsiskaitymai ?vykdyti per TARGET2 s?skaitas). ?i? veiksni? poveik? i? dalies atsv?r? a) grynieji pirkimai pagal TPP, u? kuriuos taip pat buvo atsiskaityta per TARGET2 s?skaitas, b) mok?jimai paskirs?ius ECB 2018 m. peln?, c) ma?esn? suma gryn?j? pinig?, gaut? kaip ?kaitas vykdant pagal VSPP ?sigyt? vertybini? popieri? skolinimo operacijas (?r. 8 pastab? Kiti ?sipareigojimai euro zonos kredito ?staigoms eurais) ir d) euro zonos rezident? mok?jim? ne euro zonos rezidentams operacijos sistemoje TARGET2 (?r. 10 pastab? ?sipareigojimai ne euro zonos rezidentams eurais).

Atlyginimai u? TARGET2 pozicijas, i?skyrus liku?ius, susidariusius d?l kompensacini? apsikeitimo sandori?, sudaryt? vykdant likvidumo JAV doleriais didinimo operacijas, apskai?iuojami kasdien, taikant naujausi? ?inom? ribin? palūkan? norm?, taikyt? Eurosistemos pagrindini? refinansavimo operacij? aukcionuose.

12 pastaba. Kiti ?sipareigojimai

12.1 pastaba. Nebalansini? priemoni? perkainojimo skirtumai

?iame straipsnyje nurodyt? sum? sudaro valiut? apsikeitimo sandori? ir i?ankstini? valiut? keitimo sandori?, kurie galiojo 2019 m. gruod?io 31 d., poky?iai d?l perkainojimo (?r. 19 pastab? Valiut? apsikeitimo sandoriai ir i?ankstiniai valiut? keitimo sandoriai). ?ie perkainojimo poky?iai sudar? 709 mln. eur? (2018 m. – 641 mln. eur?) ir atsirado min?t? sandori? vert? perskai?iavus ? eurus pagal balanso dien? galiojusius u?sienio valiut? kursus, palyginti su sandori? vert?mis, gautomis jas perskai?iavus ? eurus pagal tos pa?ios dienos atitinkamos valiutos vidurkin? kurs? (?r. dalis Nebalansin?s priemon?s ir Auksas, turtas ir ?sipareigojimai u?sienio valiuta 2.3 skirsnyje Apskaitos politika).

12.2 pastaba. Sukauptos i?laidos ir būsim?j? laikotarpi? pajamos

2019 m. gruod?io 31 d. ?? straipsn? sudar?:

12.3 pastaba. Kiti ?vairūs ?sipareigojimai

2019 m. gruod?io 31 d. ?is straipsnis sudar? 2 188 mln. eur? (2018 m. – 1 178 mln. eur?). ? j? ?traukti su valiut? apsikeitimo sandoriais ir i?ankstiniais u?sienio valiut? keitimo sandoriais, kurie galiojo 2019 m. gruod?io 31 d., susij? 662 mln. eur? (2018 m. – 580 mln. eur?) vert?s liku?iai (?r. 19 pastab? Valiut? apsikeitimo sandoriai ir i?ankstiniai valiut? keitimo sandoriai). ?ie liku?iai susidar? toki? sandori? vertes perskai?iavus ? j? vertes eurais pagal balanso dien? galiojus? atitinkamos u?sienio valiutos vidurkin? kurs?, palyginti su j? pradinio pripa?inimo apskaitoje vert?mis eurais (?r. dal? Nebalansin?s priemon?s 2.3 skirsnyje Apskaitos politika).

Nuo 2019 m. sausio 1 d. prad?jus laikytis naujos nuomos apskaitos politikos (?r. dalis Nuoma ir Politikos pasikeitimai 2.3 skirsnyje Apskaitos politika), ? ?? straipsn? ?traukta ir 232 mln. eur? nuomos ?sipareigojimo suma.

? ?? straipsn? ?traukti ir ECB gryn?j? apibr??t? i?mok? ?sipareigojimai, susij? su i?mokomis tarnautojams ir Vykdomosios valdybos nariams, taip pat ECB ?darbintiems Prie?iūros valdybos nariams pasibaigus j? darbo santykiams ir kitomis ilgalaik?mis i?mokomis. ?trauktos ir i?eitin?s i?mokos tarnautojams.

ECB i?mokos tarnautojams pasibaigus j? darbo santykiams, kitos ilgalaik?s i?mokos ir i?eitin?s i?mokos

Balansas
Balanso straipsnyje Kiti ?vairūs ?sipareigojimai pripa?intos sumos, susijusios su i?mokomis tarnautojams pasibaigus j? darbo santykiams, kitomis ilgalaik?mis i?mokomis ir i?eitin?mis i?mokomis tarnautojams, buvo tokios:

Pastaba: lentel?s skiltyse ?valdybos“ parodytos sumos yra dviej? valdyb?: Vykdomosios valdybos ir Prie?iūros valdybos.

2019 m. dabartin? apibr??t? i?mok? ?sipareigojim? tarnautojams vert? sudar? 2 497 mln. eur? (2018 m. – 1 608 mln. eur?), i? j? 323 mln. eur? (2018 m. – 226 mln. eur?) sudar? ?mokomis nepadengtos i?mokos, susijusios su i?mokomis, mokamomis tarnautojams pasibaigus j? darbo santykiams, i?skyrus pensijas, su kitomis ilgalaik?mis i?mokomis ir i?eitin?mis i?mokomis personalui. Dabartin? ?sipareigojim? Vykdomosios valdybos ir Prie?iūros valdybos nariams vert? lygi 39 mln. eur? (2018 m. – 29 mln. eur?) ir yra susijusi tik su i?mokoms pasibaigus darbo santykiams ir kitoms ilgalaik?ms i?mokoms taikomu ?mokomis nepadengt? i?mok? planu.

ECB gryn?j? apibr??t? i?mok? ?sipareigojim? pakartotinis vertinimas d?l i?mok?, mokam? tarnautojams pasibaigus j? darbo santykiams, parodyti balanso straipsnyje Perkainojimo s?skaitos. 2019 m. nuostolis d?l pakartotinio vertinimo ?iame ?sipareigojim? dalies straipsnyje sudar? 749 mln. eur? (2018 m. – 129 mln. eur?) (?r. 14 pastab? Perkainojimo s?skaitos).

Apibr??t? i?mok? ?sipareigojimo, pensij? plano turto ir pakartotinio vertinimo rezultat? poky?iai
Apibr??t? i?mok? ?sipareigojimo dabartin?s vert?s poky?iai buvo tokie:

Pastaba: lentel?s skiltyse ?valdybos“ parodytos sumos yra dviej? valdyb?: Vykdomosios valdybos ir Prie?iūros valdybos.
1 Grynasis rezultatas, ?skaitant privalom?sias ?mokas ir pervedimus ? pensij? planus ir i? j?. Tarnautoj? privalomosios ?mokos yra 7,4 % dyd?io, o ECB mokamos ?mokos – 20,7 % bazin?s algos dyd?io.

2019 m. susidar?s 763 mln. eur? pakartotinio vertinimo nuostolis, susij?s su apibr??t? i?mok? ?sipareigojimu, susidar? daugiausia d?l diskonto normos suma??jimo nuo 2,3 % (2018 m.) iki 1,2 % (2019 m.). Tarp kit? pakartotinio vertinimo nuostolio ?altini? – nauj? mirtingumo lenteli? taikymas, ?iek tiek ma?iau – patikslinimai, padaryti ?vertinus ankstesni? met? aktuaro ataskaitoje taikyt? aktuarini? prielaid? ir faktini? rodikli? skirtum?.

2019 m. sumok?ta ma?iau i?mok? – 24 mln. eur? (2018 m. – 46 mln. eur?). Suma??jim? daugiausia l?m? ma?esn?s vienkartin?s i?eitin?s i?mokos darbuotojams, kei?iantiems profesin? veikl? pagal CTS (angl. Career Transition Support) program?, ?i programa prad?ta ?gyvendinti 2017 m. ir yra skirta pad?ti daug met? ECB dirbantiems tarnautojams savanori?kai pakeisti profesin? veikl? i?einant i? ECB, laikantis nustatyt? s?lyg?.

Su tarnautojais susijusio apibr??t? i?mok? pensij? plano turto tikrosios vert?s poky?iai 2019 m. buvo tokie:

Pensij? plano turto pakartotinio vertinimo pajamos 2019 m. rodo tai, kad fond? vienet? gr??a buvo reik?mingai didesn?, negu prognozuotos palūkan? pajamos i? plano turto.

2019 m. pakartotinio vertinimo rezultat? poky?iai buvo tokie:

Pelno (nuostolio) ataskaita
2019 m. pelno (nuostolio) ataskaitoje pripa?intos tokios sumos:

Pastaba: lentel?s skiltyse ?valdybos“ parodytos sumos yra dviej? valdyb?: Vykdomosios valdybos ir Prie?iūros valdybos.

2019 m. bendra kit? ilgalaiki? ir i?eitini? i?mok? pakartotinio vertinimo nuostolio suma, tiesiogiai ?traukta ? pelno (nuostolio) ataskait?, buvo 18 mln. eur?. Did?ioji dalis ?ios sumos susijusi su kitomis ilgalaik?mis i?mokomis ir susidar? daugiausia d?l diskonto normos suma??jimo nuo 2,3 % (2018 m.) iki 1,2 % (2019 m.).

2019 m. gaut? tarnybos paslaug? vert? suma??jo iki 92 mln. eur? (2018 m. sudar? 98 mln. eur?), vis? pirma d?l diskonto normos, padid?jusios nuo 2,1 % (2017 m.) iki 2,3 % (2018 m.)[33].

Pagrindin?s prielaidos
Rengdami ?ioje pastaboje minimus vertinimus, nepriklausomi aktuarai r?m?si tam tikromis prielaidomis, kurioms Vykdomoji valdyba pritar? apskaitos tvarkymo ir informacijos atskleidimo tikslais. Pagrindin?s prielaidos, taikytos apskai?iuojant i?mok? tarnautojams pasibaigus j? darbo santykiams ir kit? ilgalaiki? i?mok? ?sipareigojim?, buvo tokios:

1 ?iomis prielaidomis remtasi apskai?iuojant ECB apibr??t? i?mok? ?sipareigojimus, finansuojamus turtu, turin?iu kapitalo garantij?.
2 Be to, numatytos galimo individualaus darbo u?mokes?io padid?jimo iki 1,8 % per metus i?mokos atsi?velgiant ? pensij? plano dalyvi? am?i?.
3 Pagal ECB pensij? plano taisykles, pensijos didinamos kiekvienais metais. Jeigu ECB tarnautoj? darbo u?mokestis būt? padidintas ma?iau, negu pakilo kainos, pensijos bus didinamos pagal darbo u?mokes?io pak?lim?. Jeigu darbo u?mokestis būt? padidintas daugiau, negu pakilo kainos, pagal t? padidinim? bus nustatomas pensij? padidinimas, jeigu ECB pensij? plan? finansin? būkl? bus tam tinkama.

Be to, 2019 m. darbuotojai sumok?jo 171 mln. eur? savanori?k? ?mok? ? apibr??t? ?mok? plan? (2018 m. – 140 mln. eur?). ?ios ?mokos investuojamos ? pensij? plano turt?, kartu ta pa?ia suma did?ja ir ?sipareigojimai.

13 pastaba. Atid?jiniai

?iame straipsnyje parodomi atid?jiniai finansin?ms rizikoms. 2019 m. jo apimtis buvo i?pl?sta ?traukiant visas finansines rizikas (rinkos, likvidumo ir kredito). Anks?iau ? j? buvo ?traukiami tik atid?jiniai u?sienio valiut? kurs?, palūkan? normos, kredito ir aukso kainos rizikoms.

Atid?jiniai finansin?ms rizikoms bus naudojami tiek, kiek Valdan?ioji taryba manys esant būtina būsimiems realizuotiesiems ir nerealizuotiesiems nuostoliams padengti. ?i? atid?jini? dydis ir nuolatinio papildymo poreikis kiekvienais metais per?iūrimi remiantis ECB atliekamu min?t? rū?i? rizikos ?vertinimu ir atsi?velgiant ? ?vairius veiksnius. Atid?jini? dydis kartu su bet kokio dyd?io suma bendrajame atsarg? fonde negali vir?yti euro zonos NCB apmok?to ECB kapitalo vert?s.

Atsi?velgdama ? i) tai, kad, atlikus kas penkerius metus vykdom? ECB kapitalo pasira?ymo rakto koregavim?, nuo 2019 m. sausio 1 d. buvo suma?inti euro zonos NCB svoriai ECB pasira?ytajame kapitale (?r. 15 pastab? Kapitalas ir rezervai), ir ? ii) ECB finansini? rizik? pozicij? ?vertinimo rezultatus, Valdan?ioji taryba nusprend? 2019 m. gruod?io 31 d. ECB atid?jinius finansin?ms rizikoms suma?inti 84 mln. eur? suma, kad nebūt? vir?yta did?iausia leistina suma. 2019 m. gruod?io 31 d. atid?jiniai finansin?ms rizikoms sudar? 7 536 mln. eur?. Tai atitinka euro zonos NCB iki tos dienos apmok?to ECB kapitalo vert?.

14 pastaba. Perkainojimo s?skaitos

?? straipsn? daugiausia sudaro perkainojimo liku?iai, susidarantys i? turto, ?sipareigojim? ir nebalansini? priemoni? nerealizuotojo prieaugio (?r. dalis Pajam? pripa?inimas, Auksas, turtas ir ?sipareigojimai u?sienio valiuta, Vertybiniai popieriai ir Nebalansin?s priemon?s 2.3 skirsnyje Apskaitos politika). ? j? taip pat ?traukiamas gryn?j? apibr??t? i?mok? ?sipareigojim?, susijusi? su i?mokomis tarnautojams pasibaigus j? darbo santykiams, pakartotinio vertinimo rezultatas (?r. dal? ECB i?mokos tarnautojams pasibaigus j? darbo santykiams, kitos ilgalaik?s i?mokos ir i?eitin?s i?mokos 2.3 skirsnyje Apskaitos politika ir 12.3 pastab? Kiti ?vairūs ?sipareigojimai).

Sumos perkainojimo s?skaitose padid?jo daugiausia d?l aukso kainos padid?jimo ir euro nuvert?jimo 2019 m. JAV dolerio ir Japonijos jenos at?vilgiu.

Perkainojimui met? pabaigoje buvo taikomi tokie u?sienio valiut? kursai:

15 pastaba. Kapitalas ir rezervai

15.1 pastaba. Kapitalas

ECB kapitalo rakto pasikeitimas
Pagal ECBS statuto 29 straipsn?, NCB dali? ECB kapitalo pasira?ymo rakte svoris kas penkerius metus koreguojamas[34] pagal tai, koki? visos ES gyventoj? skai?iaus ir bendrojo vidaus produkto dal? sudaro atitinkamos valstyb?s nar?s gyventoj? skai?ius ir bendrasis vidaus produktas, taikant vienodus koeficientus[35]. 2019 m. sausio 1 d. buvo atliktas ketvirtas toks koregavimas nuo to laiko, kai buvo ?steigtas ECB. NCB dalys ECB kapitalo rakte pakoreguotos taip:

ECB apmok?tasis kapitalas
ECB pasira?ytasis kapitalas yra 10 825 mln. eur?. Atlikus kas penkerius metus vykdom? ECB kapitalo rakto koregavim? euro zonos NCB (jie turi apmok?ti 100 % j? pasira?yto ECB kapitalo) svoriai ECB pasira?ytajame kapitale suma?inti 0,7739 procentinio punkto, o ne euro zonos NCB (jie turi apmok?ti tik iki 3,75 % j? pasira?yto ECB kapitalo) svoriai atitinkamai padidinti. Tod?l 2019 m. sausio 1 d. ECB apmok?tasis kapitalas suma??jo 81 mln. eur? – iki 7 659 mln. eur?, kaip parodyta lentel?je:


2.5 Nebalansin?s priemon?s

16 pastaba. Vertybini? popieri? skolinimo programos

Valdydamas nuosavas l??as, ECB yra sudar?s susitarim? d?l vertybini? popieri? skolinimo programos; pagal ?? susitarim? specializuota ?staiga ECB vardu sudaro vertybini? popieri? skolinimo sandorius.

Be to, pagal Valdan?iosios tarybos sprendimus, ECB nusprend? leisti skolintis jo turim? vertybini? popieri?, ?sigyt? pagal pirm?j?, antr?j? ir tre?i?j? POPP, taip pat jo turim? vertybini? popieri?, ?sigyt? pagal VSPP ir VPRP (?ie vertybiniai popieriai tinkami ?sigyti ir pagal VSPP)[36].

Jeigu met? pabaigoje n?ra vykdant ?iuos vertybini? popieri? skolinimo sandorius ?kaitu pateikt? neinvestuot? gryn?j? pinig?, sandoriai parodomi nebalansin?se s?skaitose[37]. 2019 m. gruod?io 31 d. galiojusi? vertybini? popieri? skolinimo sandori? vert? buvo 10 076 mln. eur? (2018 m. – 9 646 mln. eur?). I? ?ios sumos 5 502 mln. eur? (2018 m. – 4 440 mln. eur?) suma buvo susijusi su pinig? politikos tikslais laikom? vertybini? popieri? skolinimu.

17 pastaba. Palūkan? norm? ateities sandoriai

2019 m. gruod?io 31 d. galiojo ?ie sandoriai u?sienio valiuta, parodyti pagal met? pabaigos rinkos kainas:

?ie sandoriai buvo sudaryti valdant ECB u?sienio atsargas.

18 pastaba. Palūkan? norm? apsikeitimo sandoriai

2019 m. gruod?io 31 d. galiojusi? palūkan? norm? apsikeitimo sandori? tariamoji vert? pagal met? pabaigos rinkos kainas sudar? 703 mln. eur? (2018 m. – 519 mln. eur?) . ?ie sandoriai buvo sudaryti valdant ECB u?sienio atsargas.

19 pastaba. Valiut? apsikeitimo sandoriai ir i?ankstiniai valiut? keitimo sandoriai

U?sienio atsarg? valdymas
2019 m. valiut? apsikeitimo sandoriai ir i?ankstiniai valiut? keitimo sandoriai buvo sudaryti valdant ECB u?sienio atsargas. Su 2019 m. gruod?io 31 d. galiojusiais sandoriais susijusios pretenzijos ir ?sipareigojimai pagal met? pabaigos rinkos kursus sudar?:

Likvidumo didinimo operacijos
JAV doleriais i?reik?tos pretenzijos ir ?sipareigojimai, pagal kuriuos turi būti atsiskaitoma 2019 m., yra susij? su likvidumo JAV doleriais teikimu Eurosistemos sandorio ?alims (?r. 10 pastab? ?sipareigojimai ne euro zonos rezidentams eurais).

20 pastaba. Skolinimosi ir skolinimo operacij? administravimas

2019 m. ECB ir toliau buvo atsakingas u? ES skolinimosi ir skolinimo operacij?, atliekam? pagal vidutin?s trukm?s finansin?s pagalbos priemon? ir Europos finansin?s pad?ties stabilizavimo priemon?, u? susitarim? d?l paskolos programos Graikijai ir u? mok?jim?, susijusi? su dviem EFSF paskolomis, administravim?. 2019 m. ECB apdorojo su ?iomis operacijomis susijusius mok?jimus, taip pat mok?jimus, susijusius su nari? pasira?ytomis ESM ?statinio akcinio kapitalo dalimis.

21 pastaba. Su nagrin?jamomis bylomis susij? s?lyginiai ?sipareigojimai

Kelet? ie?kini? ECB ir kitoms ES institucijoms yra pateik? Kipro kredito ?staig? ind?lininkai, akcininkai ir skolos vertybini? popieri? tur?tojai. Parei?k?jai teigia patyr? finansini? nuostoli? d?l teis?s akt?, d?l kuri?, parei?k?j? manymu, tos kredito ?staigos buvo restruktūrizuotos vykdant Kipro finansin?s paramos program?. 2018 m. ES Bendrasis Teismas du i? ?i? ie?kini? atmet? d?l esm?s, o ?iuo metu d?l ?i? sprendim? ES Teisingumo Teisme nagrin?jamas apeliacinis skundas. 2014 m. Bendrasis Teismas pri?m? nutartis, kuriomis atmet? dvylika pana?i? ie?kini? kaip nepriimtinus visa apimtimi, o 2016 m. Teisingumo Teismas pri?m? ie?kini? nepriimtinum? patvirtinan?ius sprendimus arba ECB palankius sprendimus. Procese, po kurio parengta finansin?s paramos programa, ECB dalyvavo tik suderintai su Europos Komisija teikdamas technines konsultacijas pagal ESM steigimo sutart? ir pateikdamas ne?pareigojan?i? nuomon? d?l Kipro bank? pertvarkymo ?statymo projekto. Tod?l manoma, kad ECB nepatirs joki? su ?iais ie?kiniais susijusi? nuostoli?.


2.6 Pastabos d?l pelno (nuostolio) ataskaitos

22 pastaba. Grynosios palūkan? pajamos

22.1 pastaba. Palūkan? pajamos i? u?sienio atsarg?

?iame straipsnyje parodomos palūkan? pajamos, at?mus palūkan? i?laidas, susijusios su grynosiomis ECB u?sienio atsargomis:

Grynosios palūkan? pajamos 2019 m. daugiausia padid?jo d?l to, kad gauta daugiau palūkan? pajam? i? portfelio JAV doleriais. Kita ?io padid?jimo prie?astis – euro at?vilgiu pakil?s JAV dolerio kursas.

22.2 pastaba. Palūkan? pajamos i? eur? banknot? paskirstymo Eurosistemoje

?iame straipsnyje parodomos palūkan? pajamos, susijusios su ECB dalimi (8 %) visoje eur? banknot? emisijoje (?r. dal? Banknotai apyvartoje 2.3 skirsnyje Apskaitos politika ir 5.1 pastab? Pretenzijos, susijusios su eur? banknot? paskirstymu Eurosistemoje). 2019 m. ?ios palūkan? pajamos buvo lygios nuliui, nes pagrindini? refinansavimo operacij? palūkan? norma visus metus buvo 0 %.

22.3 pastaba. Atlygis pagal NCB pretenzijas d?l pervest? u?sienio atsarg?

?iame straipsnyje parodytas euro zonos NCB sumok?tas atlygis pagal j? pretenzijas d?l Europos Centriniam Bankui pervest? u?sienio atsarg? (?r. 11.1 pastab? ?sipareigojimai, atitinkantys pervestas u?sienio atsargas). 2019 m. ?is atlygis buvo lygus nuliui, nes pagrindini? refinansavimo operacij? palūkan? norma visus metus buvo 0 %.

22.4 pastaba. Kitos palūkan? pajamos ir kitos palūkan? i?laidos

2019 m. kitos palūkan? pajamos ir kitos palūkan? i?laidos buvo tokios:

1 ECB grynosios palūkan? pajamos i? jo turim? Graikijos vyriausyb?s obligacij?, ?sigyt? pagal VPRP, sudar? 94 mln. eur? (2018 m. – 127 mln. eur?).

23 pastaba. Realizuotosios pajamos (i?laidos) i? finansini? operacij?

2019 m. grynosios realizuotosios pajamos (i?laidos) i? finansini? operacij? buvo tokios:

Grynosios realizuotosios pajamos (i?laidos) d?l kain? poky?i? apima realizuot?sias pajamas ir i?laidas d?l operacij? vertybiniais popieriais, palūkan? norm? ateities sandori? ir palūkan? norm? apsikeitimo sandori?. Grynosios realizuotosios pajamos 2019 m. daugiausia susidar? realizavus teigiam? kain? skirtum?, atsiradus? portfelyje JAV doleriais d?l ma?esnio vertybini? popieri? JAV doleriais pelningumo, palyginti su 2018 m.

24 pastaba. Finansinio turto ir pozicij? nura?ymai

2019 m. finansinio turto ir pozicij? nura?ymai buvo tokie:

2019 m. kai kuri? nuosav? l??? portfelyje ir portfelyje JAV doleriais laikom? vertybini? popieri? rinkos vert? suma??jo, o j? pajamingumas baigiantis 2019 m. padid?jo. D?l to met? pabaigoje susidar? nerealizuotasis nuostolis d?l kain? poky?i?.

25 pastaba. Grynosios komisini? ir kit? atlygi? pajamos (i?laidos)

2019 m. did?i?j? ?iame straipsnyje parodyt? pajam? sumos dal? sudar? prie?iūros mokes?iai ir administracin?s nuobaudos, skirtos pri?iūrimiems subjektams u? ES bank? veikl? reglamentuojan?iuose teis?s aktuose nustatyt? prudencini? reikalavim? (?skaitant ECB prie?iūros sprendimus) nesilaikym?. I?laidas daugiausia sudar? pasaugos mokes?iai.

Su prie?iūros u?daviniais susijusios pajamos ir i?laidos
Kad padengt? i?laidas, patiriamas vykdant prie?iūros u?davinius, ECB pri?iūrimiems subjektams taiko metin? mokest?. 2019 m. baland?io m?n. ECB paskelb?, kad 2019 m. i? viso bus surinkta 576 mln. eur? metini? prie?iūros mokes?i?. ?i suma buvo grind?iama 2019 m. numatoma 559 mln. eur? dyd?io su prie?iūros u?daviniais susijusi? metini? i?laid? suma, pakoregavus d?l i) 15 mln. eur? prie?iūros mokes?i? deficito, perkelto i? 2018 m. mokestinio laikotarpio ir ii) sum?, gr??int? tam tikriems bankams u? ankstesnius mokestinius laikotarpius[38] (2 mln. eur?).

Atsi?velgus ? faktines i?laidas, ECB patirtas vykdant su bank? prie?iūra susijusius u?davinius, 2019 m. pajamos i? prie?iūros mokes?i? sudar? 537 mln. eur?. D?l 2019 m. prognozuot? (559 mln. eur?) ir faktini? (537 mln. eur?) i?laid? skirtumo susidar?s 22 mln. eur? pervir?is parodytas straipsnyje Sukauptos i?laidos ir būsim?j? laikotarpi? pajamos (?r.12.2 pastab? Sukauptos i?laidos ir būsim?j? laikotarpi? pajamos). ?ia suma bus suma?inta bendra mokes?i? suma u? 2020 m. mokestin? laikotarp?. Pagal ?sigaliojusius prie?iūros mokes?i? reglamento pakeitimus[39] s?skaitos u? ?? laikotarp? bus pateiktos ex post ir tur?s būti apmok?tos 2021 m.

ECB taip pat turi teis? skirti administracines nuobaudas pri?iūrimiems subjektams u? ES bank? veikl? reglamentuojan?iuose teis?s aktuose nustatyt? prudencini? reikalavim? (?skaitant ECB prie?iūros sprendimus) nesilaikym?. ? susijusias pajamas neatsi?velgiama skai?iuojant metin? prie?iūros mokest?. ?i suma parodoma kaip pajamos ECB pelno (nuostolio) ataskaitoje ir paskirstoma euro zonos NCB taikant ECB pelno paskirstymo tvark?. 2019 m. pajamos i? pri?iūrimiems subjektams skirt? nuobaud? sudar? 7 mln. eur?.

2019 m. su prie?iūros u?davini? vykdymu susijusios ECB pajamos buvo tokios:

Su bank? prie?iūra susijusios i?laidos susidaro d?l tiesiogin?s svarbi? subjekt? prie?iūros, steb?jimo, kaip vykdoma ma?iau svarbi? subjekt? prie?iūra, ir horizontali?j? u?davini? vykdymo bei specializuot? paslaug? teikimo. ? jas ?skaitomos ir i?laidos pagalbini? padalini? paslaugoms, reikalingoms su prie?iūra susijusiems ECB ?sipareigojimams vykdyti: patalp?, ?mogi?k?j? i?tekli? valdymo, administracini? paslaug?, biud?eto planavimo ir kontrol?s, apskaitos, teisini?, komunikacijos ir vertimo paslaug?, vidaus audito, statistikos ir informacini? technologij? (IT).

2019 m. visos faktin?s su ECB prie?iūros u?daviniais susijusios i?laidos, dengiamos i? metini? prie?iūros mokes?i?, buvo i?skaidytos ? tokias dalis:

I?augus vidutiniam ECB Bank? prie?iūros tarnyboje dirban?i? tarnautoj? skai?iui, atitinkamai padid?jo darbo u?mokes?io ir kit? i?mok? suma. Padid?jus tarnautoj? skai?iui i?augo ir su patalpomis susijusios i?laidos, o veiklos i?laidos suma??jo daugiausia d?l suma??jusi? i?laid? konsultantams, pad?jusiems vykdyti prie?iūros u?davinius, ypa? tikslin? vidaus modeli? per?iūr?; ji bus baigta 2020 m.

26 pastaba. Pajamos i? nuosavyb?s vertybini? popieri? ir dalyvavimo nuosavyb?s priemon?se

? ?? straipsn? ?traukti dividendai, gauti u? ECB turimas TAB akcijas (?r.6.2 pastab? Kitas finansinis turtas).

27 pastaba. Kitos pajamos

Kitos ?vairios pajamos 2019 m. daugiausia susidar? i? sukaupt? euro zonos NCB ?mok?, skirt? ECB i?laidoms, patirtoms vykdant bendrus Eurosistemos projektus, padengti.

28 pastaba. Personalo i?laikymo i?laidos

2019 m. personalo i?laikymo i?laidos buvo tokios:

1 Darbo u?mokestis ir i?mokos i? esm?s yra nustatyti pagal Europos S?jungos darbo u?mokes?io sistem? ir yra su ja palyginami.

Vidutinis tarnautoj? skai?ius, i?reik?tas etato ekvivalentais[40], buvo 3 770 (2018 m. – 3 546), i? j? 349 (2018 m. – 337) ?jo vadovaujamas pareigas.

2019 m. personalo i?laikymo i?laidos padid?jo daugiausia d?l didesnio vidutinio ECB darbuotoj? skai?iaus ir didesni? i?laid? kitoms ilgalaik?ms i?mokoms, padid?jusioms daugiausia d?l 2019 m. pabaigoje aktuariniam vertinimui taikytos ma?esn?s diskonto normos (?r. 12.3 pastab? Kiti ?vairūs ?sipareigojimai).

Vykdomosios valdybos ir Prie?iūros valdybos nari? atlygis
Vykdomosios valdybos ir ECB ?darbintiems Prie?iūros valdybos nariams mokama bazin? alga ir i?mokos būstui bei reprezentacin?ms reikm?ms. Pirmininkui, vietoj i?mokos būstui, suteikiama rezidencija. Vadovaujantis Europos Centrinio Banko personalo ?darbinimo s?lygomis, abiej? valdyb? nariai, atsi?velgiant ? asmenines aplinkybes, gali tur?ti teis? gauti nam? ūkio, vaiko ir mokslo i?mokas. I? bazin?s algos i?skaitomas mokestis, mokamas ES naudai, taip pat daromi atskaitymai pensijai, sveikatos draudimui, ilgalaik?s prie?iūros draudimui ir draudimui nuo nelaiming? atsitikim?, o i?mokos neapmokestinamos ir i? j? nedaromi atskaitymai pensijai.

2019 m. Vykdomosios valdybos nariams ir ECB ?darbintiems Prie?iūros valdybos nariams (i?skyrus nacionalini? prie?iūros institucij? atstovus) buvo mokamos tokios bazin?s algos[41]:

1 ? ?i? bendr? sum? ne?traukta Prie?iūros valdybos pirmininko pavaduoto (Sabine Lautenschl?ger iki 2019 m. vasario pabaigos ir Yves Mersch nuo 2019 m. spalio m?n.) alga. Ji nurodyta prie kit? Vykdomosios valdybos nari? alg?.

Abiej? valdyb? nariams i?mok?tos i?mokos ir ECB u? juos sumok?tos ?mokos pagal sveikatos draudimo, ilgalaik?s prie?iūros draudimo ir draudimo nuo nelaiming? atsitikim? planus sudar? 1 182 767 eurus (2018 m. – 835 371 eur?). Buvusiems abiej? valdyb? nariams gali būti mokamos i?eitin?s i?mokos u? ribot? laikotarp? po j? kadencijos pabaigos. 2019 m. ?ios i?mokos, taip pat su ?eima susijusios i?mokos ir ECB ?mokos ? sveikatos draudimo, ilgalaik?s prie?iūros draudimo ir draudimo nuo nelaiming? atsitikim? planus buvusiems abiej? valdyb? nariams sudar? 864 287 eurus (2018 m. – 169 346 eurus). Padid?jusi bendra i?mok?, ?skaitant i?eitini?, suma daugiausia susijusi su tuo, kad 2019 m. ECB valdyb? nariai (baig? arba prad?jo eiti pareigas) keit?si daugiau negu ankstesniais metais.

Pensij? i?mokos, ?skaitant i?mokas pasibaigus darbo santykiams, ir ?mokos ? sveikatos draudimo, ilgalaik?s prie?iūros draudimo ir draudimo nuo nelaiming? atsitikim? planus buvusiems valdyb? nariams ir j? i?laikytiniams sudar? 1 848 157 eurus (2018 m. – 3 047 064 eurus)[42]. 2019 m. ? ?i? sum? ?trauktas vieno ? pensij? i??jusio valdybos nario ?mok? pervedimas ? kit? pensij? sistem?. 2018 m. ? ?i? sum? ?traukta vienam buvusiam valdybos nariui vietoj būsim? pensij? i?mok? i?mok?ta vienkartin? pensijos i?moka.

29 pastaba. Administracin?s i?laidos

?is straipsnis, kurio vert? 476 mln. eur? (2018 m. – 525 mln. eur?), apima visas kitas einam?sias i?laidas, susijusias su konsultant? paslaugomis, informacin?mis technologijomis, patalp? prie?iūra, nekapitalizuotinas prekes ir ?rang?, kitas paslaugas ir pirkimus, taip pat su personalu susijusias i?laidas, ?skaitant mokym?, ?darbinim?, persik?limo ir apgyvendinimo i?laidas.

2019 m. ?ios i?laidos buvo ma?esn?s daugiausia d?l ma?esni? patalp? nuomos, agentūr? darbuotoj? ir i?or?s konsultant? paslaug? i?laid?. Nuomos suma suma??jo d?l nuomos teise naudojam? pastat? pripa?inimo balanse (?r. Apskaitos politikos pasikeitimai dal? 2.3 skirsnyje Apskaitos politika ir 6.1 pastab? Ilgalaikis materialusis ir nematerialusis turtas) ir atitinkam? i?laid? pripa?inimo nusid?v?jimu.

30 pastaba. Banknot? gamybos paslaugos

?ios i?laidos susidar? daugiausia d?l tarpvalstybinio eur? banknot? perve?imo tarp banknot? spaustuvi? ir NCB pristatant naujus banknotus bei banknot? perve?imo tarp NCB kompensuojant j? trūkum? perteklin?mis atsargomis. ?ias i?laidas centralizuotai padengia ECB.


2.7 ?vykiai po balanso

31 pastaba. ECB kapitalo pasira?ymo rakto koregavimas Jungtinei Karalystei i?stojus i? ES

D?l Jungtin?s Karalyst?s pasitraukimo i? ES, o kartu ir Bank of England pasitraukimo i? ECBS buvo pakoreguoti kitiems NCB priskirti svoriai ECB kapitalo pasira?ymo rakte. Nuo 2020 m. vasario 1 d. taikomi ?ie svoriai:

Poveikis ECB apmok?tajam kapitalui
Bank of England pasitraukus i? ECBS, ECB savo pasira?ytojo kapitalo dyd?io nepakeit? – jis ir toliau yra 10 825 mln. eur?. Bank of England dalis ECB pasira?ytajame kapitale (14,3 %) buvo perskirstyta euro zonos ir ne euro zonos NCB.

ECB apmok?tasis kapitalas 2020 m. nesikeis ir toliau bus 7 659 mln. eur?, nes Bank of England pasitraukus i? ECBS jo anks?iau apmok?t? kapitalo dal?, t. y. 58 mln. eur?, padeng? kiti NCB. Per kitus dvejus metus euro zonos NCB dviem metin?mis ?mokomis apmok?s likusi? dal? j? padid?jusios ECB pasira?ytojo kapitalo dalies. D?l to ECB apmok?tasis kapitalas padid?s: 2020 m. sudarys 7 659 mln., 2021 m. – 8 270 mln., o 2022 m. – 8 880 mln. eur?.

Poveikis NCB pretenzijoms, atitinkan?ioms ? ECB pervestas u?sienio atsargas
Pagal ECBS statuto 30.2 straipsn? NCB ?na?ai ? ECB pervedamas u?sienio atsargas nustatomi proporcingai j? daliai pasira?ytajame ECB kapitale. Po Bank of England pasitraukimo i? ECBS padidinus euro zonos NCB (kurie perved? u?sienio atsargas ? ECB) svorius ECB pasira?ytajame kapitale ir Valdan?iajai tarybai pri?mus sprendim? suma?inti euro zonos NCB ?na?? dal?, kad visa euro zonos NCB pervest? u?sienio atsarg? suma ir toliau būt? tokia pati, kokia buvo iki Bank of England pasitraukimo i? ECBS, visa NCB pretenzij?, atitinkan?i? ?iuos pervedimus, suma i? esm?s nepasikeit?.


3 Nepriklausomo auditoriaus i?vada

?? dokument? ECB pateikia kaip ECB i?or?s auditoriaus i?vados neoficial? vertim?. Esant neatitikimams, vadovaujamasi ?Baker Tilly“ pasira?yta versija angl? k.


4 Pastaba d?l pelno (nuostolio) paskirstymo

?i pastaba n?ra ECB 2019 m. finansini? ataskait? dalis.

Pagal ECBS statuto 33 straipsn? ECB grynasis pelnas skirstomas tokia seka:

  1. suma, kuri? nustato Valdan?ioji taryba ir kuri negali būti didesn? kaip 20 % grynojo pelno, pervedama ? bendr?j? atsarg? fond?, kuris negali sudaryti daugiau kaip 100 % kapitalo;
  2. lik?s grynasis pelnas paskirstomas ECB dalininkams proporcingai j? apmok?toms dalims[43].

Jeigu ECB patiria nuostol?, j? galima padengti i? ECB bendrojo atsarg? fondo, o prireikus, Valdan?iosios tarybos sprendimu, i? atitinkam? finansini? met? pinig? politikos pajam? proporcingai ir nevir?ijant NCB pagal ECBS statuto 32.5 straipsn? paskirstyt? sum?[44].

2019 m. ECB grynasis pelnas sudar? 2 366 mln. eur?. Valdan?iosios tarybos sprendimu, 2020 m. sausio 31 d. atliktas tarpinis pelno paskirstymas (1 431 mln. eur?) euro zonos NCB. Be to, Valdan?ioji taryba nusprend? euro zonos NCB paskirstyti ir likusi? pelno dal? (935 mln. eur?).

? Europos Centrinis Bankas, 2020 m.

Pa?to adresas 60640 Frankfurtas prie Maino, Vokietija
Telefonas +49 69 1344 0
Svetain? www.auexnv.com.cn

Visos teis?s saugomos. Leid?iama perspausdinti ?vietimo ir nekomerciniais tikslais, jei nurodomas ?altinis.

Terminai ir santrump? paai?kinimai pateikiami ECB glosarijuje (tik angl? k.).

HTML ISBN 978-92-899-4113-6, ISSN 2443-4868, DOI 10.2866/202232, QB-BS-20-001-LT-Q


[1]D?l apvalinimo ?iame dokumente nurodyt? skai?i? tarpin?s sumos gali nesutapti su bendromis sumomis, o procent? sumos gali nesudaryti absoliutaus skai?iaus.
[2]Finansines ataskaitas sudaro balansas, pelno (nuostolio) ataskaita ir pastabos d?l j? straipsni?. Metines ataskaitas sudaro finansin?s ataskaitos, vadovyb?s ataskaita, auditoriaus i?vada ir pastaba d?l pelno (nuostolio) paskirstymo.
[3]Protokolas d?l Europos centrini? bank? sistemos ir Europos Centrinio Banko statuto.
[4]TPP susideda i? tre?iosios padengt?j? obligacij? pirkimo programos (POPP3), turtu u?tikrint? vertybini? popieri? pirkimo programos (TUVPPP), vie?ojo sektoriaus pirkimo programos (VSPP) ir bendrovi? sektoriaus pirkimo programos (BSPP). ECB pagal BSPP vertybini? popieri? neperka. Daugiau informacijos apie TPP pateikiama ECB interneto svetain?je.
[5]2019 m. vis? Eurosistemos apyvartoje esan?i? eur? banknot? vert? i?augo 5 % – iki 1 293 mlrd. eur?. ECB laiko 8 % vis? apyvartoje cirkuliuojan?i? eur? banknot? vert?s. ?i dalis ?traukiama ? balanso straipsnius Banknotai apyvartoje ir Vidiniai Eurosistemos ?sipareigojimai.
[6]?r.  2019 m. rugs?jo 12 d. prane?im? spaudai apie Valdan?iosios tarybos sprendimus.
[7]Amortizuojama pagal apskaitos princip?, pagal kur? vertybiniai popieriai turi būti periodi?kai perkainojami padidinant arba suma?inant j? vert?, art?jant prie i?pirkimo termino, atsi?velgiant ? tai, ar jie buvo ?sigyti pigiau ar brangiau u? j? nominali?j? vert?. Vertybiniai popieriai pagal TPP vidutini?ka perkami su premija, tod?l ilgainiui, jeigu daugiau niekas nesikei?ia, j? apskaitin? vert? ma??ja.
[8]?ias atsargas sudaro turtas, ?trauktas ? balanso straipsnius Pretenzijos ne euro zonos rezidentams u?sienio valiuta – Liku?iai bank? s?skaitose ir investicijos ? vertybinius popierius, i?or?s paskolos ir kitas i?or?s turtas ir Pretenzijos euro zonos rezidentams u?sienio valiuta.
[9]I?laidos, kurias ECB patiria vykdydamas prie?iūros u?davinius, padengiamos i? metini? mokes?i?, kuriuos moka pri?iūrimi subjektai.
[10]? balanso straipsn? Perkainojimo s?skaitos ?trauktas i?mok? tarnautojams pasibaigus j? darbo santykiams perskai?iavimo rezultatas.
[11]ECB pajamas i? eur? banknot? apyvartoje sudaro ECB sukauptos palūkan? pajamos u? jo vidines Eurosistemos pretenzijas NCB, susijusias su ECB skirta vis? apyvartoje esan?i? eur? banknot? dalimi (8 %).
[12]Prie?iūros mokes?iai ?traukti ? straipsn? Kitos pajamos ir i?laidos (?r. 11 pav.).
[13]Tik?tinas vert?s stygius apibr??iamas kaip vidutiniai nuostoliai, kuri? gal?t? atsirasti (1–p) % atvejais, kur p yra patikimumo lygmuo.
[14]Daugiau informacijos apie rizikos modeliavim? pateikiama ?The financial risk management of the Eurosystem’s monetary policy operations“, ECB, 2015 m. liepos m?n.
[15]Operacin? rizika apibr??iama kaip rizika patirti ?moni?, netinkam? ar sutrikusi? vidaus valdymo ir veiklos proces?, sistem?, nuo kuri? priklauso procesai, sutrikim? arba i?or?s ?vyki? (pvz., stichini? nelaimi? ar i?orini? u?puolim?) neigiam? poveik? finansams, veiklai ar reputacijai.
[16]Daugiau informacijos apie ECB valdymo struktūr? pateikiama ECB interneto svetain?je.
[17]ECB apskaitos politika i?samiai aptariama 2016 m. lapkri?io 3 d. ECB sprendime (ES) 2016/2247 d?l ECB metin?s atskaitomyb?s (ECB/2016/35) (OL L 347, 2016 12 20, p. 1), su pakeitimais. Siekiant u?tikrinti suderint? Eurosistemos operacij? apskait? ir finansin? atskaitomyb?, Sprendimas pagr?stas 2016 m. lapkri?io 3 d. ECB gair?mis (ES) 2016/2249 d?l Europos centrini? bank? sistemos apskaitos ir finansin?s atskaitomyb?s teisinio pagrindo (ECB/2016/34) (OL L 347, 2016 12 20, p. 37), su pakeitimais. ?i politika (ji yra reguliariai per?iūrima ir atnaujinama, jeigu manoma, kad tikslinga) atitinka ECBS statuto 26.4 straipsnio nuostatas. Pagal ?io straipsnio nuostatas reikalaujama suderinto po?iūrio ? taisykles, reglamentuojan?ias Eurosistemos operacij? apskait? ir finansin? atskaitomyb?.
[18]Administracin?ms sukauptoms sumoms ir atid?jiniams sudaryti taikoma 100 000 eur? minimali riba.
[19]2019 m. gruod?io 31 d. sistemoje TARGET2 dalyvavo ?ie ne euro zonos NCB: Българска народна банка (Bulgarijos nacionalinis bankas), Danmarks Nationalbank, Hrvatska narodna banka, Narodowy Bank Polski ir Banca Na?ional? a Romaniei.
[20]Tarnautojas u? sukauptas savanori?k? ?mok? l??as i??jimo ? pensij? metu gali ?gyti papildom? pensij?. Nuo to momento ?i pensija ?traukiama ? apibr??t? i?mok? ?sipareigojimus.
[22]Banknot? paskirstymo raktas – tai procentin?s dalys, apskai?iuotos atsi?velgiant ? ECB dal? visoje eur? banknot? emisijoje ir taikant pasira?yto kapitalo rakt? NCB dalims visoje eur? banknot? emisijoje.
[25]Tai atitinka 504,8 tonos.
[26]?ias atsargas sudaro turtas, at?mus ?sipareigojimus atitinkama u?sienio valiuta, kuris yra u?sienio valiutos perkainojimo objektas ir kuris ?trauktas ? eilutes Pretenzijos ne euro zonos rezidentams u?sienio valiuta, Pretenzijos euro zonos rezidentams u?sienio valiuta, Sukauptos pajamos ir būsim?j? laikotarpi? i?laidos, Nebalansini? priemoni? perkainojimo skirtumai (?sipareigojim? dalyje) bei Sukauptos i?laidos ir būsim?j? laikotarpi? pajamos, taip pat atsi?velgiant ? i?ankstinius u?sienio valiutos keitimo sandorius ir valiut? apsikeitimo sandorius u?sienio valiuta, parodytus nebalansiniuose straipsniuose. Finansini? priemoni? u?sienio valiuta perkainojimo pajamos d?l kain? poky?i? ne?traukiamos.
[27]ECB pagal bendrovi? sektoriaus pirkimo program? (BSPP) vertybini? popieri? neperka.
[28]TPP sudaro tre?ioji padengt?j? obligacij? pirkimo programa (POPP3), TUVPPP, VSPP ir BSPP. Daugiau informacijos apie TPP pateikiama ECB interneto svetain?je.
[29]Nurodytos rinkos vert?s yra orientacin?s, apskai?iuojamos pagal rinkoje kotiruojamas kainas. Jei kotiruojam? kain? n?ra, rinkos kainos apskai?iuojamos taikant Eurosistemos vidinius modelius.
[30]Nuo 2016 m. kovo 16 d. Eurosistemos pagrindini? refinansavimo operacij? aukcionuose taikoma 0,00 % palūkan? norma.
[31]Vertybini? popieri? skolinimo sandoriai parodomi nebalansin?se s?skaitose, jeigu met? pabaigoje n?ra juos vykdant ?kaitu pateikt? neinvestuot? gryn?j? pinig? (?r. 16 pastab? Vertybini? popieri? skolinimo programos).
[32]EURO1 ir RT1 – ABE CLEARING S.A.S à capital variable (EBA Clearing) valdomos mok?jim? sistemos.
[33]Einamaisiais metais gaut? tarnybos paslaug? vert? apskai?iuojama taikant ankstesni? met? diskonto norm?.
[34]?ie svoriai taip pat koreguojami pasikeitus NCB, kurie moka ?na?us ? ECB kapital?, skai?iui. Tai ES valstybi? nari? NCB.
[35]Statistinius duomenis, reikalingus tokiems koregavimams atlikti, Europos Centriniam Bankui teikia Europos Komisija pagal 2003 m. liepos 15 d. Tarybos sprendime 2003/517/EB d?l statistini? duomen?, naudojam? tikslinant Europos centrinio banko kapitalo pasira?ymo rakt?, (OL L 181, 2003 7 19, p. 43) nustatytas taisykles.
[36]ECB neperka vertybini? popieri? pagal BSPP, tod?l neturi ir atitinkam? vertybini? popieri?, kuriuos gal?t? skolinti.
[37]Jeigu met? pabaigoje yra neinvestuot? ?kaitu gaut? gryn?j? pinig?, sandoriai parodomi balansin?se s?skaitose (?r. 8 pastab? Kiti ?sipareigojimai euro zonos kredito ?staigoms eurais ir 10 pastab? ?sipareigojimai ne euro zonos rezidentams eurais).
[40]Etato ekvivalentas yra rodiklis, gautas palyginus tarnautojo dirbt? valand? skai?i? su visu etatu dirban?io tarnautojo darbo valand? skai?iumi. ? ?? skai?i? ?traukti tarnautojai, dirbantys pagal nuolatines, terminuot?sias arba trumpalaikes darbo sutartis, ir ECB absolvent? programos dalyviai, taip pat tarnautojai, i??j? motinyst?s ar ilg? atostog?. Nemokam? atostog? i??j? tarnautojai ne?traukti.
[41]Parodomos apmokestinamos sumos, t. y. prie? mokes?i?, mokam? ES naudai, i?skaitym?.
[42]D?l pelno (nuostolio) ataskaitoje parodytos grynosios sumos, susijusios su dabartini? Vykdomosios valdybos ir Prie?iūros valdybos nari? pensij? susitarimais, ?r. 12.3 pastab? Kiti ?vairūs ?sipareigojimai.
[43]Ne euro zonos NCB neturi teis?s gauti jokios ECB pelno dalies ir n?ra ?sipareigoj? padengti joki? ECB nuostoli?.
[44]Pagal ECBS statuto 32.5 straipsn? NCB pinig? politikos pajam? suma paskirstoma NCB proporcingai j? apmok?tai ECB kapitalo daliai.
北京pk赛车10官网 体彩排列三开机号试机号号表 上海快3 股票涨跌知识 贵州11选5 陕西十一选五 甘肃十一选五 北京十一选五的开奖 p3预测胆码 江西配资 上海时时彩 水果大爆发 5分彩 银行实物白银怎么买 福建36选7 宁夏十一选五开奖结 今晚排列5开奖结果